Archeologo užrasai

Atsargiai – paveldo plėšikai

Kartą Labanore teko matyti tokį vaizdelį: du vyrukai su metalo detektoriais kruopščiai, pėda po pėdos, tikrino iškasinėtą smėlio aikštelę. Sustojau pasidomėti, ką jie čia daro. „Kadaise čia buvo rasta keletas smulkių monetų“, – paaiškino vienas. „A, Labanoro lobis!? – prisiminiau, kad yra toks lobis, beje, laikomas vienu didžiausių kada nors rastų Lietuvoje. – Bet jis muziejuje.“ Vyrukas sakė, kad jis čia ne pirmą kartą ir jam pasisekė rasti monetų. Tą sykį palinkėjęs sėkmės nuvažiavau. Tik po kiek laiko, sužinojau, kad buvau sutikęs kapų plėšikus.

Apie lobių ieškotojus, kapų ir piliakalnių plėšikus šnekėjomės su archeologu, Lietuvos archeologijos draugijos tarybos nariu Linu Tamulynu.

Ar lobių ieškojimas Lietuvoje jau tapo rimta problema?

Lietuvoje vagiamos vertybės, priklausančios visai tautai. Žmonės su metalo ieškikliais, vaikščioja po laukus, renka įvairias senienas. Tai jie vadina hobiu, tačiau iš tikrųjų šį užsiėmimą reikėtų įvardyti kaip kultūros paveldo naikinimą. Visus lobių ieškotojus būtų galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni kultūros paveldą plėšia beatodairiškai ir sąmoningai – žinodami, kad tai yra paveldo objektai, jų tikslas yra pasipelnyti ar papildyti savo kolekcijas. Kita grupė – daugiausia jaunimas, kurių interesas tik sportinis, jie nesupranta, kad daro žalą, nors realiai jie irgi naikina paveldą. Lietuvoje vyksta detektorininkų sąskrydžiai, jie buriasi į visuomenines organizacijas ir aiškina, kad kasinėja tik objektus, kurių valstybė nesaugo. Tačiau jeigu objektas ir neįtrauktas į saugomųjų sąrašus – tai nepasiteisinimas. Įstatymiškai reglamentuota: jeigu radai kokių nors archeologinių vertybių, tu, kaip pilietis, privalai apie tai pranešti institucijoms, kurios rūpinasi kultūros paveldu, pasakyti, kad pagal senuosius žemėlapius nustatei, jog šioje vietoje būta karčemos. Na, išėjau su detektoriumi, radau monetą, ir viskas, – sustojau, nunešiau monetą, atidaviau. Kauno muziejus nupirko pusšimtį kalavijų buoželių, sumokėjo didelius pinigus. Iš ko nupirko? Iš detektorininko, kuris, užuot informavęs Kultūros paveldo departamentą(toliau KPD), kad rado pirmą daiktą… Ne, jis vaikščiojo po tą lauką, matyt, ne vieną mėnesį, kol surinko didžiausią lobį ir pardavė jį muziejui. Aišku, čia jau kita tema, bet dėl to irgi reikia ko nors imtis. Nes visame pasaulyje muziejai kriminalinės kilmės radinių neperka. Juk pirkdamas daiktus skatini ir toliau juos rinkti.

Bet jeigu detektorininkas, radęs pirmą kalavijo buoželę, praneštų Departamentui, jis negalėtų toliau ieškoti. O šie žmonės tikriausiai domisi istorija, jiems patinka rasti. Ar realu, kad jie atsisakys šio pomėgio?

Jų ideologija tokia: tai mūsų hobis, mes domimės istorija, mums patinka rasti, kolekcionuoti. Bet realiai jie naikina paveldą – ši jų veikla neatitinka dabar visuotinai priimtų mokslinių tyrimų metodų. Niekada negalima patikrinti, iš kur tiksliai jie surinko radinius. Vienas gal pasakys teisybę, o kitas suniokos dvidešimt objektų ir pasakys: „Aš radau lobį čia, iš manęs nupirkite.“

Archeologas nuo detektorininko skiriasi tuo, kad jam svarbu, kur radiniai rasti, kaip jie gulėjo, kokiame gylyje…

Be abejo. Kontekstas man yra daug svarbiau už daiktą. Dėl manęs materijos gali visai nebūti. Vykstant archeologiniams kasinėjimams viskas fotografuojama, dokumentuojama – paskui jau galima dirbti su šia informacija. Archeologas mokslininkas dirba valstybės labui, jo darbas daryti mokslines išvadas iš to, ką randa. O šitie kad ir praneša kažką, daugelis jų nurodytų vietų yra niekinės. Tai elementarus mėginimas apgauti, pasirodyti teigiamu piliečiu. Rado mat romėniškų monetų vidury miško. Žinomi keli atvejai, kai buvo patikrintos detektorininkų nurodytos vietos. Ten tuščia, ten nieko ir negalėjo būti. Atiduodami dalį rastų daiktų jie bando legalizuotis, atseit renkame informaciją apie objektus, apie kuriuos KPD. Gal Departamentas ir nežino, – lobis toje vietoje išgulėtų dar 300 metų, jeigu nebūtų šių siautėjančių būrių. Tegul jis guli, jis yra mūsų visų nuosavybė. Kada nors rasime jį legaliai.

Kokius radinius galima laikyti kultūros paveldo vertybėmis?

Pagal tarptautines konvencijas bet kokios žmogaus veiklos liekanos yra archeologijos paveldas, o pagal mūsų įstatymus visi daiktai, kurie pagaminti daugiau nei prieš 50 metų yra antikvaras.

O jeigu žmogus arime randa kokį nors daiktą? Juk nežino kiek jam metų.

Jeigu eidamas per lauką radai kokių nors senienų – sagų, pusę žiedo ar monetų – privalai apie tai informuoti valstybines institucijas, nes jos yra ne tavo, o valstybės turtas. Šiandien senienų rinkimas yra didelis nuostolis Lietuvos istorijai ir paveldui. Pagrindinis šios nelegalios veiklos įrodymas yra internetinės svetainės, kur akivaizdžiai pristatoma daugybė lobių. Niekas neslepiama. Be to, Tauro kalno kolekcininkų klube vyksta nekontroliuojama prekyba – nuo archeologinių radinių iki neseniai iškastų Antrojo pasaulinio karo karių dujokaukių. Tarkime, atvažiuoja visureigis ant Tauro kalno šeštadienį tiesiai iš kasimų vietų, visas purvinas, ir pateikia 30 šalmų, dujokaukių, diržų sagčių. Akivaizdu, kad šie daiktai yra iš šviežiai iškastos kapavietės.

Tačiau šitos prekybos niekas nekontroliuoja. Dar viena bėda, kad paveldo plėšikai neretai vietos gyventojams ir valdžios institucijoms prisistato kaip archeologai.

Kaip paprastiems žmonėms ar valdininkams atskirti tikrą archeologą nuo kapų plėšiko?

Archeologiniams tyrimams leidimus išduoda vienintelė institucija – KPD. Kiekvienas archeologas, norėdamas kasinėti, privalo turėti nustatytos formos leidimą. Pasitikėti vien žodžiais „aš esu archeologas“ šiandien tikrai negalima. Kai kurie kapų plėšikai turi net padirbtus pažymėjimus ant kurių parašyta, kad jis yra archeologas. Pateikia juos girininkams, jeigu kasinėja miškuose. Iš savo patirties žinau: prisistatai archeologu, ir visiems tai skamba taip gražiai, kad niekas net nebando domėtis, ar tu tikras. Ypač jeigu dar pasakai kelis sakinius apie istoriją.

Gal rajonų savivaldybių darbuotojams ir girininkams trūksta informacijos, kaip turi atrodyti archeologų leidimai?

Galbūt. Jeigu kam nors kyla abejonių, ar kasinėjimai legalūs, turi skambinti KPD inspektoriams ir klausti, ar išduotas leidimas šioje vietovėje atlikti archeologinius tyrimus.

Ar nereikėtų drausti arba registruoti metalo detektorių?

Turbūt reikėtų. Metalo detektorius nėra tas daiktas, kurį kasdien naudojame buityje. Šie prietaisai perkami tik vienam tikslui – ieškoti metalinių daiktų. Dažniausiai tų, kurių nepametei. Aišku, vien draudimu prekiauti prietaisu archeologijos paveldo plėšimo problemos neišspręsime, tačiau tai būtų efektyvi priemonė kovojant su juodąjį verslą pradedančiais plėšikėliais. Be abejo, tie, kas rimtai užsiima nelegaliais kasimai žino kur kasti ir gali apsieiti be detektorių

Negi jie domisi ir istorine medžiaga?

Be abejo. Teko matyti nuotraukų iš vadinamųjų detektorininkų suvažiavimų, į kuriuos žmonės atvyksta visureigiais, aprūpintais brangia įranga (GPS ir t. t.), jie turi senąją kartografinę medžiagą. Tai žmonės, kurie tikrai rimtai pasiruošę. Iškastas senienas bando įvairiais būdais legalizuoti, pavyzdžiui, per kolekcijas. Neretai būtent kolekcininkai yra šių plėšimų užsakovai, galima sakyti – plėšimų priežastis. Žinoma, reikėtų naikinti priežastį. Bet pagal mūsų įstatymus negali uždrausti žmogui, ką nors rinkti. Gali uždrausti prekiauti. Nuo šito ir reikėtų pradėti. Nebūtų rinkos (juodosios rinkos prekybos senienomis), nebūtų ir nelegalių plėšimų. Liktų kolekcionuojantys savo malonumui. O dabar – situacija yra nekontroliuojama. Tai, ką matome detektorininkų internetinėse svetainėse (kaip www.kablys.com), yra tik priedanga. 200 detektorininkų, savaitgalius leidžiančių laukuose, yra tik priedanga „rimtiesiems“, dirbantiems nuo pirmadienio iki sekmadienio ir nesiafišuojantiems. Jų Lietuvoje tikrai yra bent kelios grupės. Prieš keletą metų Skuodo rajone įvyko toks nutikimas. Buvo ten kalvelė, vadinama piliakalniu, – apie ją sklandė legenda, kad čia užkastas švedų auksas. Na, atvažiavo vyrai, suorganizavo „ekspediciją“, nusamdė penkis vietos kaimo vyrus ir iškasė molio kalvos beveik iki penkių metrų gylio. Pasistatė sau stovyklą, sumokėjo vietiniams nemažus pinigus ir kasė, kiek įstengė, nors jau po pirmo mosto kastuvu buvo aišku, kad tai natūrali molio kalva. Vadinasi, šie žmonės turi pakankamai lėšų surengti mini ekspediciją. Taigi, jie patikrino, šį kartą nieko nepešė, o kitą kartą nuvažiavę į tinkamą vietą ras vertingų radinių ir sunaikins archeologinį objektą.

Lobių ieškojimas yra senas ir visame pasaulyje paplitęs verslas. Juk beveik visos Egipto piramidės buvo apiplėštos dar senaisiais laikais. O prieš porą metų plačiai nuskambėjo istorija, kai Ispanijos vandenyse amerikiečių lobių ieškotojų kompanija iš nuskendusio galeono išsikėlė vertingą aukso krovinį.

Galima ir lobių ieškojimą padaryti verslu, bet atlikime viską sąžiningai. Yra įstatymas: jeigu tu radai lobį, turi pristatyti jį valstybei, už jį valstybė privalo tau atlyginti. Antra vertus, niekas neturi teisės ieškoti lobio negavęs žemės savininko leidimo. Pagal civilinį kodeksą leidimas turi būti rašytinis. Taigi jokioje valstybinėje žemėje tu neturi teisės ieškoti lobio ar kitokių vertingų daiktų be apskrities viršininko leidimo, jokioje privačioje žemėje – be žemės savininko leidimo.

Savo žemėje gali kasti ir ieškoti, ko nori, bet radęs… Pagal įstatymus, jeigu radai daiktų, kurie tau nepriklauso paveldėjimo teise, kurių tu nepametei, privalai apie juos informuoti valstybę, o ši, jeigu yra tuo suinteresuota, privalo tavo radinius išpirkti, t. y. teisingai atlyginti.

Net jeigu kasdamas savo žemėje rasiu, pavyzdžiui, seną vinį?

Žinoma, reikia vadovautis protingais kriterijais. Radęs vinį neprivalai vežti jos į Vilnių KPD direktoriui. Kiekvienas pagal savo išsilavinimo, žinių lygį nustato, ar rastas daiktas yra vertingas, bet tai irgi problema.

Ar yra tekę susidurti su kapų plėšikais?

Miške akis į akį – ne. Bet su detektorininkų veikla galima susipažinti ir internete. Čia gausybė nuotraukų iš jų sąskrydžių, kurių metu varžomasi, kas ras daugiau radinių, švenčiama, dalijamasi patirtimi. Internete net galima rasti skelbimų: „XV–XVI a. kastiniai žiedai po 25 Lt“. Yra net rimtų lobių nuotraukų.

Ar nebandėte kreiptis į policiją dėl šių organizuotų grupuočių?

Keletą kartų buvo kreiptasi ir į policiją, ir į prokuratūrą, tačiau sugaudyti šias grupuotes ne taip paprasta, trūksta ir politinės bei pilietinės valios. Šia informacija turėtų užsiimti gal net ne policija, o valstybės saugumas. Nes paveldo apsauga yra viena valstybės saugumo funkcijų. O Lietuvoje veikiančios paveldo plėšikų grupuotės yra didelės tarptautinės mafijos dalis. Tai labai didelė Rusijos bėda, Latvija beveik nebeturi ką saugoti, Kaliningradas beveik visas iškasinėtas. Vieni radiniai parduodami čia, kiti išvežami į užsienį. Lietuviškų archeologinių vertybių pasitaiko ir užsienio aukcionuose. Aišku, ši rinka labai uždara, bet Lietuvoje yra daug kolekcininkų, kurie mielai perka ir net užsako tai, ko jiems reikia, tada vykdytojai važiuoja ir kasa. Bėda, kad kol kas į šį nelegalų verslą žiūrima pro pirštus. O kol šitaip bus, jis tik plėsis. Kai atsipeikėsim, viskas bus išplėšta.

Tai ką konkrečiai reikėtų daryti, kad situacija pasikeistų?

Turi pradėti dirbti struktūros, kurios privalo šituo užsiimti: KPD, prokuratūra ir VSD. Reikia išsiuntinėti informaciją žemės savininkams, perspėjimus savivaldybėms ir apskritims. Reikia informuoti visus, ypač valstybės pareigūnus, kad kiekvienas archeologas privalo parodyti leidimą, privalu paaiškinti pareigūnams, kaip leidimas turi atrodyti, o jeigu jo nėra, būtina kreiptis į policiją. Be to, prie policijos ar KPD turėtų būti padalinys, kuris vyktų pagal iškvietimą į bet kurią Lietuvos vietą. Viskas. Ir reikia baigti su šutve ant Tauro kalno. Akivaizdu, kad ir KPD trūksta pajėgų. Klaipėdos apskrityje yra tik trys inspektoriai, kurie atsako už viską, taip pat ir architektūros paveldą. Jie vien Palangoje turi daugybę darbo kontroliuodami statybas, o kur Skuodo, Šilutės rajonai, Klaipėdos miestas… Iki Apuolės piliakalnio Skuodo rajone tikriausiai nė vienas inspektorius nėra nuvažiavęs.

Bet į iškvietimus jie galėtų reaguoti.

Taip, bet kas nors turėtų juos iškviesti.

 „Kaziuko laikraštis“

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas