Istorijos labirintai

Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė (Maironio g.14, Vilnius)

Pirmoji Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvę fundavo Didžiojo Kunigaikščio Algirdo žmona, Vitebsko kunigaikštytė Marija. Pastatyta XIV a. pirmojoje pusėje rusų gyvenamo rajono centre, prie Vilnelės upės, netoli Šv.Onos ir Bernardinų bažnyčių. 1348 m. cerkvė pašventinta, 1414 m. tapo metropolijos soboru.

Kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio rūpesčiu ir lėšomis 1511–1522 m. rekonstruoto soboro sienas ir kampus rėmė stambūs kontraforsai, jį apšvietė smailiaarkiai langai. Rūsiuose buvo sumūrytos laidojimo kriptos su nišomis karstams. Jose laidojo čia dirbusius metropolitus, kilmingus Vilniaus stačiatikius. Vienoje kriptoje 1513 m. buvo palaidota didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmona, Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III duktė Elena.

Cerkve6

1601 m. Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė. Белоруссия и Литва. Спб., 1890

1609 m. soboras perduotos unitams. XVII a. pradžios T.Makovskio Vilniaus panoramose cerkvė pavaizduota kaip aukštu dvišlaičiu stogu uždengtas halinis pastatas be kupolo ir kampinių bokštų. Cerkvės priekinis – vakarinis fasadas papuoštas didelėmis smailiomis arkomis. Gotikinė cerkvės stilistika nesiskiria nuo panoramoje ją supančių bažnyčių.

Kai po 1748 m. gaisro buvo atnaujintas, jis įgavo baroko formas. Šventovė smarkiai apgriauta per 1794 m. sukilimą. 1808 m. caras Aleksandras I soboro pastatą paskyrė universitetui. Cerkvė pritaikyta universiteto anatomikumui, perdirbta klasicizmo stiliumi. Viduje įrengta perdanga, kuri buvusį soborą padalijo į du aukštus, pastatyta pertvarų. Įrengti anatomijos ir veterinarijos amfiteatrai, biblioteka, laboratorijos, kabinetai. Uždarius Medicinos-chirurgijos akademiją (1842), pastate įkurtos kareivinės, vėliau arsenalas, archyvas, kalvė.

Cerkve1

Universiteto anatomikumas. Белоруссия и Литва. Спб., 1890

Po 1863 m. sukilimo pastatas perstatytas į cerkvę. Pastato pagrindinis ir šoninis fasadai 1864-1868 m. apmūryti nauju plytų sluoksniu. Perstatytas klasicistinių formų pastatas įgijo bizantiškų, gruzinų viduramžių architektūrą imituojančių bruožų.

Cerkve5

1864 m. rekonstrukcija

Cerkve2

1869 m. Skaisčiausiosios Dievo Motinos soboras. Белоруссия и Литва. Спб., 1890

XIX a. užtinkuotas pirminis mūras išliko rytiniame pastato gale. Restauracijos metu, nuėmus tinką ir vėlyvuosius apmūrijimo sluoksnius, atrasta daug gotikinių žymių. Rasti kontraforsų pėdsakai, smailiaarkiai langai ir daug kitų gotikinės architektūros elementų. Iš XVI a. statybos soboro pietryčių kampe išliko laiptų bokštelis, kurio apačia išpuošta gotikai būdingais reljefiniais rombais. Restauravus gotikinius mūrus, pastato fasadai nudažyti baltai. Taip atskirti bizantinės architektūros tūriai nuo raudono mūro gotikos elementų.

Cerkve4

Literatūra:

Jankevičienė, A. Dviejų stilių sintezė XVI a. Vilniaus cerkvių architektūroje. In Acta Academiae Artium VilnensisT. 26: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Sud ir moksl. red. Algė Jankevičienė. Vilnius, 2002, p. 167.

Kirkoras, A. H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 1991, p. 91.

Chodžko, D. Materyały do dziejow Uniwersytetu Wileń. III, LMAB, f. 9, b. 1049, l. 8.

Levandauskas, V. Architektas Karolis Podčašinskis. Vilnius, 1994, p. 80.

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas