Praeities kodas

Paslaptingiausia XXI a. archeologijos mįslė

„Jis nustatė ir teisingai suvienodino svorius ir matus, jis tvarko visų gyvų padarų būtį, jis iškelia į šviesą žmonių reikalus, jis sutaiko tėvą ir sūnų, jo šviesybės išmintis, artimo meilė ir teisingumas nušviečia dorybės idealą.“ (Pirmojo imperatoriaus įsakymu Šandongo (Shan Dong) provincijoje pastatytoje steloje padarytas įrašas, 219 m. pr. Kr.)

Ne vienos kinų dinastijos sostine buvusio Siano (Xian) apylinkėse palaidota daugiau kaip trisdešimt imperatorių, tačiau nė vienas jų nesulaukė tiek dėmesio ir smalsumo kaip pirmojo Kinijos imperatoriaus Čin Ši Huangdi (Qin Shi Huangdi, 259–210 m. pr. Kr.) kapas. 1974 m. kinų ūkininkai 35 km nuo šio miesto kasdami šulinį netyčia aptiko šiandien visam pasauliui žinomą terakotos karių armiją. Jau pirmosios rastos terakotos karių šukės sukėlė archeologinę sensaciją. Iš pradžių abejota, ar jie iš tikrųjų yra iš Činų (Qin) imperatoriaus kapo, nes esą tais laikais techniškai buvo neįmanoma padaryti tokio dydžio figūrų.Archeologijos profesorius Juan Džung Ji (Yuan Zhong Yi), tuomet vadovavęs kasinėjimams, iš pradžių manė, kad juos pabaigs per dvidešimt ar trisdešimt dienų, tačiau archeologai čia darbuojasi jau daugiau nei dvidešimt metų, o galo vis dar nematyti. Tačiau ši terakotinė „sargyba“ – palyginti kuklus radinys žinant, kas slypi vos pusantro kilometro piečiau esančioje piramidės formos kalvoje, kur palaidotas pats Činų Tigras. Į jos vidų niekas nėra pažvelgęs jau daugiau nei du tūkstantmečius, o paskutiniai liudytojai už tai sumokėjo gyvybe.

Ne vieną šimtmetį spėliojama, ką slepia šis požeminis mirusiųjų miestas. Pasakojama apie neišmatuojamus lobius, apie pavojingas savišaudes šaudykles, pasalas ir nuodus. Savo nuomonę apie tai pareiškė mokslininkai, rašytojai, kinematografininkai,žiniasklaidosatstovai,verslininkai ir net aiškiaregiai. Visi jie rėmėsi kinų Herodoto – Hanų dinastijos (Han, 206 m. pr. Kr. – 220 m.) istoriko Simos Čiano (Sima Qian, 145–90 m. pr. Kr.) – aprašymais.

Tigras drakono soste

Būdamas trylikos Ing Džengas (Ying Zheng) tapo mažos Činų valstybės imperatoriumi. 221 m. pr. Kr. Činai užkariavo šešias kitas šiuolaikinės Kinijos teritorijoje gyvavusias valstybes, taip pirmą kartą suvienydami šią teritoriją į vieną imperiją, ko iki tol nepavyko padaryti nė vienam valdovui. Būtent tuomet Činų Tigras, pasipuošęs drakono simboliais, pasivadino skambiu Čin Ši Huangdi vardu (Huangdi – aliuzija į mitinį visos kinų tautos protėvį Geltonąjį imperatorių).

Kaip ir praeityje, šiandien pirmasis Kinijos imperatorius vertinamas skirtingai – kaltinamas despotizmu, tačiau gerbiamas už daugelį radikalių ir įžvalgių žingsnių, kurių padariniai tebeturi galios net ir mūsų dienomis. Imperatoriaus pradėta Didžiosios kinų sienos statyba išgarsėjo visame pasaulyje ir neišvengiamai izoliavo šalį keliolikai šimtų metų. Po užkariavimų, siekiant sujungti septynias atskiras sritis į vieną stiprią vieningą imperiją, Čin Ši Huangdi paliepimu buvo suvienodintos matų ir svorių sistemos, nukaldinti vienodi pinigai, kodifikuota teisinė sistema, panaikintas regionų valdymas pagal paveldėjimo teisę, pradėta taikyti administracinio valdymo sistema, skatinamos žemės ūkio reformos, tiesiama begalė kelių. Imperatoriaus įsakymu suvienodinto rašto struktūra nepakito iki pat mūsų dienų, o iš Činų imperijos pavadinimo kilęs ir mūsų kalbos žodis „Kinija“ (praeityje – „China“, „chiniai“ ir pan.).

Gyvsidabris – magiška substancija

Prabėgus lygiai dešimčiai metų po imperijos įkūrimo, 211 m. pr. Kr. netoli tuometės sostinės nukrito meteoritas. Didįjį imperatorių apėmė panika − nuo senų laikų Kinijoje toks reiškinys buvo laikytas baisios nelaimės ženklu. Todėl imperatoriauspolitiką vis labiau veikė baimė, prietarai ir polinkis į magiją. Nepatenkintieji naujuoju imperatoriumi tuo pasinaudojo ir meteorite iškalė užrašą: „Čin Ši Huangdi mirs, o jo imperija žlugs.“ Imperatoriaus atsakas buvo žiaurus – jis įsakė akmenį sutrupinti ir išžudyti „visus žmones, gyvenančius aplink tą vietovę dvidešimties kilometrų spinduliu, kad upės pasrūtų krauju“.

Imperatorius ėmė pasitikėti vien šventikais ir būrėjais, pareiškusiais, jog lemtingojo ženklo priežastis yra ta, kad dvasios pavydi jam valdžios. Pirmasis kinų istorikas Sima Čianas „Istorijos užrašuose“ (Shi ji) apibūdina Čin Ši Huangdi kaip paniškos baimės apimtą tironą, kuris ieškodamas nemirtingumo eliksyro leidžiasi apgaudinėjamas apsišaukėlių. Pasak jo, „imperatorius laukė metų metus ir iššvaistė didžiulius turtus vildamasis gauti tų stebuklingų žolelių“. Kol buvo ieškoma pastarųjų, kinų išminčiai, būrėjai ir šventikai siūlė savo gyvenimo pratęsimo būdus. Vienas jų − seksas su kuo daugiau skirtingų moterų. Tačiau daosistų šventikai patarė vartoti kuo daugiau vienos iš, jų manymu, svarbiausių nemirtingumo eliksyro sudedamųjų dalių, mistinės substancijos – gyvsidabrio. Organizmas tokių gyvsidabrio piliulių neabsorbuoja, tačiau kuo daugiau jų vartojama, tuo labiau gyvsidabris ima veikti nervų sistemą, o labiausiai smegenis, nuo ko ilgainiui susergama paranoja. Šiuolaikinių mokslininkų nuomone, toks „gydymas“ ir galėjo tapti pagrindine imperatoriaus gyvenimo pabaigoje pakrikusios psichikos priežastimi.

210 m. pr. Kr. vienos iš savo inspektavimo kelionių metu imperatorius pasijuto itin blogai ir netrukus mirė. Jo mirtis buvo laikoma pas-laptyje, tačiau lavonas ėmė dvokti ir, kad būtų lengviau nuslėpti jo mirtį, buvo keliaujama rytmečio ir vakaro valandomis, o paskui palaikus buvo vežamas vežimas su sūdytomis žuvimis. Vilkstinė skubėjo grįžti į sostinę.

Čin Ši Huangdi mirtį iki šių dienų gaubia paslaptis. Naujausi istoriniai tyrinėjimai leidžia daryti prielaidą, kad imperatorius galėjo būti nužudytas. Pasak kinų istorijos profesorius He Čing Gu (He Qing Gu), pirmasis Kinijos imperatorius galėjo tapti sąmokslo auka. Taip leidžia manyti ir tai, kad Sima Čianas pasakoja, jog po imperatoriaus mirties buvo suklastotas jo laiškas, kuriame vyriausiam sūnui Fu Su (Fu Su) ir ištikimam generolui Man Tianui (Man Tian) liepta nusižudyti neva už nesėkmes kovojant su šiaurines imperijos sienas puldinėjančiomis nomadų gentimis. Pastarieji neįžvelgę klastos įsakymą įvykdė.

Šiandien kinų archeologai nustatė, kad kai Čin Ši Huangdi kūnas buvo atgabentas į sostinę, jo kapo statymo darbai toli gražu nebuvo baigti. Tuo metu kaip tik buvo darbuojamasi prie terakotinės kariaunos. Čia turėjo būti keturios didelės šachtos su dešimčia tūkstančių kareivių. Tačiau iki tol nepavyko užbaigti net trečiosios, todėl ketvirtoji rasta tik pradėta.

 Simos Čiano „Vidurio karalystės“ žemėlapis

Čin Ši Huangdi kapas pradėtas statyti iškart po to, kai imperatorius įžengė į sostą. 700 tūkstančių valstiečių iš visos šalies teko dieną naktį lenkti nugaras didžiulėje priverstinio darbo stovykloje. Išsisukinėjantieji buvo žudomi vietoje. Tai patvirtino neseniai netoli nuo mauzoliejaus kinų archeologų aptiktos masinės to laikotarpio žmonių kapavietės. Sima Čianas „Istoriniuose įrašuose“, sudarytuose praėjus šimtmečiui po imperatoriaus mirties, teigė, kad „kapavietės centrinės patalpos lubose buvo pavaizduotas dangaus skliautas, išpuoštas žvaigždes imituojančiais perlais, apačioje – geografinisKinijosimperijos reljefas, šalies upės, Jangdzė (Yang Zi) ir Geltonoji (Huang He), bei vandenynas, padaryti iš gyvsidabrio. Įvairiuose kambariuose – rūmų, paviljonų ir oficialių pastatų modeliai, vertingi indai ir akmenys bei kiti įstabūs lobiai, o nesuskaičiuojamus turtus saugo koridoriuose slypintys mirtini spąstai. Pragariški mechanizmai įsibrovėliams nepalieka nė mažiausios vilties išsigelbėti. Pats imperatorius guli iš aukso ir nefrito pagamintame sarkofage, plaukiojančio gyvsidabrio baseine.“ Anot Simos Čiano, imperatorius su savimi į kapą pasiėmė ne tik visas jam kūdikių nepadovanojusias suguloves, bet ir architektus, menininkus, inžinierius bei paprastus statytojus − visus, žinojusius kelią į kapo vidų.

Simos Čiano darbai garsėja objektyvumu, tačiau visiškai įsitikinti „Istorijos užrašų“ patikimumu kol kas galimybės nėra. Be to, istorikams kyla abejonių vien dėl to, kad tokiame išsamiame pasakojime trūksta svarbių detalių. Šis kinų istorikas, gimęs prabėgus vos 65 metams po pirmojo imperatoriaus mirties ir dar vaikystėje rinkęs viską, ką tik radęs apie šią dinastiją, kažkodėl nemini terakotos kariaunos. Jie daro prielaidą, jog imperatoriaus metraštininkas priklausęs politiniams priešininkams ir, būdamas Konfucijaus (Kong Fu Zi, 551–479 m. pr. Kr.) pasekėju, taip norėjo atkeršyti imperatoriui, kurio įsakymu 212 m. pr. Kr. daugiau nei keturi šimtai konfucininkų buvo gyvi palaidoti po žeme, o paties Konfucijaus raštai sudeginti. Todėl, anot istorikų, nenuostabu, kad kinų mokslininkai, kurių dauguma buvo konfucininkai, negailestingai teršė šio valdovo vardą.

Manoma, kad lipdant terakotos kariuomenę keramikų modeliai buvo tikri kariai, todėl skulptūros atrodo tokios tikroviškos. Tačiau, kai pozuoja gyvi žmonės, jie tampa liudytojais ir apie tai neišvengiamai papasakoja giminėms ar pažįstamiems. Be to, šioje kapavietės komplekso vietoje darbavosi daugiau nei tūkstantis žmonių, atvykusių iš įvairiausių šalies vietų. Kasinėjimams vadovaujantiems kinų archeologams taip pat sunku tai paaiškinti – jie daro prielaidą, kad tokia armija anais laikais nelaikyta kažkuo ypatingu. Tačiau vargu ar taip galima manyti. Juolab, kad armiją gamino daugiau nei dešimt metų, ir net mūsų dienomis užsakius tokią figūrąmažojedirbtuvėjejaipagaminti prireiktų daugiau nei trijų mėnesių. Taigi labai tikėtina, jog istorikas tiesiog nenorėjo apie tai pasakoti. Tai, kad „Istorijos užrašuose“ neminima terakotos kariuomenė, verčia abejoti veikalo objektyvumu ar bent jau išsamumu.

Ką byloja naujausi tyrimai?

Jau daugiau kaip du tūkstantmečius spėliojama, kas yra šiame 460 x 392 m kape po piramidės formos kalva. Iš milžiniško, žmogaus galias pranokusio mirusiųjų miesto, kadaise supusio imperatorių, neliko nieko, išskyrus keletą griuvėsių, tačiau galima manyti, kad, panašiai kaip vėlesniuose Hanų dinastijos valdovų kapuose, prie jų vedė vadinamoji dvasių alėja, kurioje taką saugojo baisūs gyvūnai, pasakiški sutvėrimai ir sargų figūros, išvaikydavusios demonus ir piktąsias dvasias. Šiuose kapuose galima įžvelgti pagrindinius Čin Ši Huangdi komplekso bruožus. Juose giliai į uolingą gruntą įleisti požeminiai rūmai su arklidėmis, žirgais, vežimais, didžiulėmis pokyliams ir audiencijoms skirtomis menėmis bei pačiame gale laidojimo patalpos, kuriose lakuotame karste aptaisytas nefrito apdaru guli mirusysis. Gretimose patalpose sudėti jo asmeniniai daiktai, kuriuos velionis mėgo ir brangino: indai, smilkalinės ir ginklai. Čia daugiau kaip trys tūkstančiai vertingų daiktų, tai ko galima tikėtis pačiame didžiausiame kape visoje Kinijos istorijoje?

Profesoriaus Juan Džung Ji nuomone, visas kapo ansamblis gali būti tuometės sostinės Sianjango, (Xian Yang), buvusios šiaurės vakaruose nuo šiuolaikinio Siano, kopija, o terakotos kariuomenė vaizduoja apsaugos pulkus, anuomet įsikūrusius už miesto. Kiti specialistai laikosi požiūrio, kad terakotinės figūros pakeičia gyvus kareivius, kurie senesniais laikais žengdavo paskui valdovą į kapą. Tačiau kyla klausimas, kodėl staiga imperatorius, išžudęs tokią galybę žmonių, nusprendė tapti žmoniškesnis už savo pirmtakus?

Čin Ši Huangdi pomirtinis kompleksas − didžiausia ir didingiausia imperatoriška kapavietė visame pasaulyje. Specialistų teigimu, visas kompleksas vaizduoja milžinišką drakono (imperatoriaus simbolio) siluetą, o mauzoliejus, esantis pusantro kilometro į vakarus nuo terakotos kariuomenės, yra šio drakono akyje. Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad kompleksas sudarytas iš trijų dalių – išorinio ir vidinio miestų bei paties imperatoriaus mauzoliejaus. Archeologai mano, kad tuo metu, kai kalva buvo supilta, jos aukštis galėjo prilygti Cheopso piramidei Gizoje (146,6 m), tačiau laikui bėgant ji gerokai sumažėjo. Šiandien čia esanti kvadrato formos pagrindo kalva kyla tik į 70 m aukštį.

Iki šiol gyvuoja hipotezė, jog ši kalva supilta vien tam, kad nuo tikrosios kapavietės būtų nukreiptas kapų plėšikų dėmesys. Todėl neva dirbtinis kauburys, dabar žymintis imperatoriaus kapo vietą, nebūtinai nurodo tikrąją nuostabaus centrinio laidojimo kambario vietą. Kitos hipotezės šalininkai teigia, kad kapavietė gali būti seniai išplėšta arba sugriauta. Tačiau palyginti neseniai mokslininkų atlikti tyrimai byloja ką kita.

Prieš keletą metų, remdamiesi „Istorijos užrašais“, kuriuose pasakojama apie gyvsidabrio upes ir vandenyną, kinų bei amerikiečių archeologai šioje vietovėje ištyrė gruntą. Gauti stulbinami rezultatai. Aptiktas didelis gyvsidabrio kiekis, kalvos viduryje jis net šimtą kartų viršija normą. Pirmą kartą buvo patvirtinti Simos Čiano pasakojimai.

Pasitelkęs moderniausią įrangą, šiandien tyrimus tęsia Šensi (Shen Xi) apskrities archeologijos instituto tyrinėtojas Duon Čing Bo (Duan Ching Bo), teigiantis, kad pavyko nustatyti, jog komplekso viduryje esančioje kalvoje slypinti struktūra yra pusiau perskelta 30 m aukščio, devynių aukštų laiptuotoji piramidė (kartais apibūdinama kaip keturios sujungtos piramidės). Tyrimai parodė, kad „piramidės“ viduryje, 50 m gylyje yra masyvus akmens blokas. Anot archeologo, tikėtina, kad tai ir yra imperatoriaus Čin Ši Huangdi kapo dangtis. Jos viršutinė dalis atvira. Tokia forma galėjo būti padaryta, kad imperatoriaus siela be trukdžių galėtų pakilti į dangų, – mano tyrinėtojai. To, ką aptiko kinų archeologai, nemini jokie istoriniai šaltiniai, tačiau šie tyrinėjimai neprieštarauja ir net papildo Simos Čiano pasakojimus. Archeologų įsitikinimu, statinyje yra mažiausiai 160 požeminių salių.

Tačiau tai ne viskas, ką aptiko Duon Čing Bo vadovaujama archeologų grupė. Pasirodo, vos 900 m nuo mauzoliejaus įkurdinta kita – taikinga terakotos „kariuomenė“. Čia aptiktos taip pat kruopščiai atliktos, natūralaus dydžio terakotos orkestro figūros.Pasirodo,kadimperatorius pageidavo po mirties girdėti muziką. Manoma, jog pastarosios buvo „apginkluotos“ tikrais muzikos instrumentais, deja, laikas jų nepagailėjo. Tačiau ir tuo pirmojo imperatoriaus poreikiai nesibaigia. Šalia muzikantų palaidoti terakotiniai mokslininkai ir valdininkai, akrobatai, imtynininkai, tarnai ir arklidžių prižiūrėtojai. Šios figūrosbuvopatalpintos požeminio koridoriaus sienose esančiose nišose. Pasukus į vieną iš koridoriaus posūkių, archeologų laukė dar vienas netikėtas radinys. Pasirodo, pastarasis toliau besitęsiantis siauras požeminis koridorius buvo užpildytas natūralaus dydžio gervėmis, gulbėmis ir žąsimis. Skirtingai nuo iki šiol aptiktų radinių, pastarosios figūrosbuvo pagamintos nebe iš degto molio, bet iš bronzos. Iki šiol nieko panašaus nebuvo aptikta ir, beje, iki šiol nežinoma, kaip jos pagamintos. Pastarieji atradimai, padaryti vos prieš metus, dar kartą įrodo, jog pomirtinis Čin Ši Huangdi mauzoliejus buvo tikslus gyvojo pasaulio atspindys. Todėl tikėtina, kad mauzoliejuje palaidotas ir pirmojo imperatoriaus iždas. Tokią prielaidą dar labiau sustiprino neseniai kinų ir vokiečių bendrai atliktų tyrimų, pasitelkus elektromagnetinį skaitytuvą, rezultatai. Ištyrus kalvą įsitikinta, jog joje yra begalė bronzinių ir sidabrinių monetų.

Tačiau pagrindinis milžiniško kapavietės komplekso akcentas – imperatoriaus mauzoliejus – iki šiol nepradėtas kasinėti. Archeologai taip ir neišdrįsta jo atidaryti, nes, jų teigimu, dar neužtenka techninių priemonių milžiniškam kapui ištirti, atkasti ir užkonservuoti. „Istorijos užrašai“ ir daugybė vėlesnių pasakojimų žada baisų prakeiksmą tam, kuris išdrįs sutrukdyti į amžinybės miegą nugrimzdusio valdovo ramybę. Kinų archeologai teigia, kad jei pirmasis kinų istorikas teisus, ir kapavietė iš tikrųjų perpildyta įvairių spąstų, tai savaime aišku, jog jie nebeteko savo galios, tačiau pripažįsta, kad bet kokiu atveju tie, kurie įžengs į kapavietę, turės būti itin atsargūs. Ironiška, tačiau nepaneigiama, terakotinė kariuomenė ir šiandien patikimai saugo Činų Tigrą. Juk kol archeologai tęsia jos tyrimą, o begalės turistų plūsta aplankyti terakotinių statulų paviljono, pirmojo imperatoriaus kapas lieka nepaliestas.

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas