Ispanija

Ispanija: šalis turtinga kalbų

Pasaulyje šiandien esama apytiksliai apie šeši su puse tūkstančio vartojamų kalbų. Toliau aptarinėjant jų likimą, pavartosime terminą kalbų ekologija, mat didelė kalbų dalis sparčiai nyksta, o dar didesnė yra ant išnykimo ribos.

spanish dancers in spain

Remiantis UNESCO kalbų atlaso duomenimis, tokių kalbų sąrašą, deja, papildo visos Ispanijoje vartojamos kalbos, išskyrus ispanų (arba kastilų) ir katalonų. Išvykti pasmerktos kalbos yra aragoniečių, asturų, gaskonų ir baskų. Iš šios grupės savo kilme išsiskiria baskų kalba, apie kurią pakalbėsim ateityje. Visos likusios kalbos, įskaitant kastilų ir katalonų, priskiriamos romanų grupei. Nedaug apie šias kalbas girdime šiaurės Europoje, tačiau kelionės į Ispaniją momentais tikrai nesunku jų nugirsti, tereikia atkreipti dėmesį. Kiek iš tikrųjų žmonių vis dar jomis kalba? Kokia jų istorija ir kokia ateitis?

Politikos įtaka kalbai

Kalbos išlikimo dėsnis labai paprastas: ji gyva tol, kol yra ją vartojančių žmonių. Tačiau po šiuo dėsniu slepiasi daug įvairių veiksnių, kurie nulemia, kodėl vienomis kalbomis žmonės noriai kalba, kitų vengia ir jas galiausiai užmiršta. Labai didelę įtaką daro politika. Yra du būdai: užtikrinti, kad įgimta kalba būtų vartojama iki senatvės arba tuo nesirūpinti ar net trukdyti. Lietuvos gyventojams nebus sunku prisiminti ar įsivaizduoti politinę sistemą, kur viena kalba yra išaukštinama, o kita engiama. Pasinaudojus politinėmis galiomis tai paprasta. Todėl nesunkiai suprasime, kaip, pavyzdžiui, iš kalbų žemėlapio dingo vietinės Amerikos žemyno kalbos arba buvo suspenduoti Pirėnų pusiasalio kalbų ir dialektų įvairovė. Ispanijoje tuo pasirūpinta autoritarinio Franko rėžimo metais.

Kaip ir kada buvo norminamos kalbos?

Katalonai, galisai ir valensai yra išties atgimę, pripažinti iš naujo ir jiems pasisekė labiau, nei daliai kitų Europos kultūrų (pavyzdžiui, oksitanams Prancūzijoje ir fryzams Vokietijoje). Ispanijos konstitucija suteikia šalies etninėms bendruomenėms autonomines teises ir leidžia vartoti  savo kalbas: esukerų, galegų, katalonų ir valensų. Palankių įstatymų paskatintos, aštuntojo dešimtmečio pradžioje pastarosios bendruomenės priėmė ley de normalización lingüística (kalbos sunorminimo įstatymą) ir perėjo kalbos norminimo laikotarpį, kurio metu kalbos pritaikytos kasdienio gyvenimo poreikiams ir profesinei sričiai. Nykstančios kalbos pradėtos vartoti verslo aplinkoje, politiniame gyvenime, teismuose, žiniasklaidoje ir mokyklose. Įsivaizduokime, jog visgi ilgai pogrindyje laikytos kalbos turėjo būti gerokai papildytos, kai staiga atgimė moderniam gyvenimui. Antra vertus, dabartinėje aplinkoje, stipriai paveiktoje mokslo, tarptautinės prekybos ir tarptautinės kultūros kasdieniame žodyne gali prireikti pačių įvairiausių terminų: nuo kompiuterijos iki jėgos aitvarų. Svarbu visus juos nuosekliai sudaryti, nes jeigu kalba nėra iki galo sunorminta, ji bus atmesta ir nebaigs savo kelionės į žmonių gyvenimus.

Ispanija

Būtent taip nutiko aragoniečių kalbai arba fabla aragonesa, kuria kalba apie 30 000 žmonių kai kuriuose Pirėnų kalnų slėniuose. Nors Ispanijos konstitucija įsipareigoja saugoti kalbų įvairovę ir gerbti kultūrinį paveldą, aragoniečiai jaučiasi nuskriausti. Jų kalba yra didžiuliame išnykimo pavojuje, o kaip teigiama bendruomenės internetiniame puslapyje chunta.com, Aragono valdžia tuo visai nesirūpina. Tokiomis aplinkybėmis vietinė aragoniečių kalba po truputį nyksta.

Kita, gaskonų kalba apima 6 000 vartotojų. Ja kalbama Katalonijos teritorijoje, Pirėnų Arano slėnyje (isp. Pyrenean Val d’Aran). Jos vartotojai sudaro kiek daugiau nei du trečdalius visų slėnio gyventojų (1996 m. duomenys), tačiau šią kalbą vis dar supranta 90 proc. vietinių. Tai nėra savaime egzistuojantys rodikliai: analogiškai kaip Katalonijoje, gaskonų kalba yra oficialiai vartojama regioninės valdžios, jos mokoma nuo pradinių klasių.

Astūrų kalba arba bable taip pat kuo puikiausiai vartojama Astūrijos savivaldybėje, be to, ja kalba dalis Leono (apie pusė milijono žmonių). Kalbos gerove rūpinasi valstybinės įstaigos ir astūrų kalbų akademija (isp. Academia de la Llingua Asturiana). Rezultatai tokie: kalba pateko į radiją, vietinę spaudą ir pan.

Ironiška tačiau kalbos prevencijai puikiausiai pasitarnauja anglų kalbos pavergtas internetas, nes talpinami tekstai astūrų kalba (pvz.: Diariu Electronicu Asturianu) prieinami skaitytojams visame pasaulyje.

Kultūros

Tiesa, kartais manoma, kad kalbos normalizacija nueina per toli, ypač Katalonijoje. Nors patys katalonai nevengia pasiskųsti, kad jų kalba ir kultūra diskriminuojama, nutinka priešingai. Tačiau nutinka taip, kad likę ispanai pasiskundžia katalonais, neva tai jie diskriminuoja ispanų kalbą. Tarkim viena Taragonos universiteto istorija: dėstytojas buvo suspenduotas, mat leido studentams atsiskaitinėti ispanų kalba, nors tai leidžia įstatymai. Universitete kilo didelis skandalas, po kurio dėstytoja grįžo dirbti. Dar viena istorija Leridoje: vyras gavo priminimą atnaujinti savo vairuotojo pažymėjimą ir padavė kelių direkciją į teismą už kalbos teisių pažeidimą. Šie ir panašūs įvykiai pasitaiko laikas nuo laiko, tik interpretuojami skirtingai. Vieniems tai savaime suprantamas dalykas, kuris gali nutikti dvigubos tapatybės kultūroje, o kitiems – tyčia kurstomi kultūriniai išpuoliai, kurstomi iš aukščiau, neva siekiant koreguoti Katalonijos įvaizdį.

Cuenca.Spain. lost in cliffs

Kalbų ekologija, kaip ir visa kita ekologija, kuris laikas yra patekusi į pasaulio akiratį. Šiandien negerbti kultūros arba kalbos yra tolygu nepagarbai gamtai. Ir dar, keliautojams  kartais naudinga įvertinti, kad mažų kultūrų atstovai gali jautriau reaguoti į kai kurias situacijas, pavyzdžiui, kai išdidus katalonas bus pavadintas ispanu. Savo pažintinės kelionės metu tiesiog verta tai prisiminti.

 

Eglė Galubavičiūtė

Naudota literatūra: http://www.spainview.com/valerieclinging.html

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas