Indija

(Ne)turistinė Indija (6): kilmingų šeimų palikimas

Clipboard01

Vienas labiausiai įsimenančių nuotykių, kuris tirpdo pigios ir skurdžios Indijos įspūdį, – nakvynė maharadžų rūmuose. Tai ne rytietiškas triukas, skirtas maustyti naivius firangi (šis iš urdu k. kilęs žodis vartojamas kaip žargonas ir neformaliai reiškia užsienietį). Ne kokia nors istorijos klastotė, o gyva praeitis, paskutiniai jos atodūsiai.

Ne visi maharadžų gyvenamieji būstai, dabar tarnaujantys kaip apartamentai, reitinguojami žvaigždutėmis, – kai kurie patys jas savo nuožiūra prisirašo, – todėl nėra įpareigoti paisyti viešbučiams taikomų reikalavimų. Svarbiausias vertinimo kriterijus – architektūros ir stiliaus autentika.

Ją išlaikę kilmingųjų rūmai yra pelnę „heritage“ – paveldo statusą. Ten sklando jauki namų dvasia, paženklinta senovės elegancija. Beje, pirmajam jos pajautimui – bent per atstumą – tinka britų kino filmas „The Best Exotic Marigold Hotel“.

Clipboard02

Kilmingųjų verslas

Paveldo tipo viešbučių yra visoje Indijoje, o bene daugiausia jų – Radžastano valstijoje. Mat čia iki šiol telkiasi maharadžų ir maharanių palikuonys.

Šie didžiūnai, lyginami su karaliais, valdė atskiras šalies teritorijas. Vienos jų plotu prilygo regionams, kitos buvo kaimo dydžio ar mažesnės.

Maharadžų politinė galia ėmė silpti per britų kolonistų valdymą. Nepriklausomybės išvakarėse Indiją sudarė dvi dalys: maharadžų valstybėlės ir kolonijos teritorija, vadinta Britų Indija.

Galutinai jų įtaka smuko 8-ajame dešimtmetyje, kai vyriausybei vadovavo socialistinę politiką vykdžiusi Indira Gandhi. Per amžius šalį valdžiusiems kilmingiesiems buvo suduotas dramatiškas smūgis: panaikinti titulai, atimtos privilegijos. Aukštų kastų atstovai nusigyveno.

Nepaisant to, maharadžos sugebėjo išlaikyti vadovavimo savo klanams tradiciją ir tarp žmonių išliko itin gerbiami kaip turtingos Indijos simbolis.

XX a. pasikeitusi padėtis kilminguosius ir paskatino imtis turizmo verslo: XVIII a. antroje pusėje, XIX a. statyti dvarai virto muziejais ir viešbučiais. Kai kurie jų tapo tokie populiarūs, kad pritraukia pasaulio garsenybes. Maharadžų rūmuose Džaipūre jau buvo apsistoję Billas Clintonas, Mickas Jaggeris, princas Charlesas, Stingas, Bradas Pittas…

Kilmingųjų valdas sudaro bent keli pastatai, didžiausi – kaip pilių kompleksas. Vietos – per akis, tad dalyje jų iki šiol gyvena patys savininkai. Užtat, slampinėjant po viešbučio sales ir kiemus, didelė tikimybė prasilenkti su patarnautojų ir vadybininkų darbą prižiūrinčiais garsiais maharadžų palikuonimis.

Clipboard03

Laiko rėžiai

Kilmingas vardas – dar ne viskas, kas gali privilioti pasibuvimui karališkoje aplinkoje. Galimybė įkvėpti gryno istorijos oro – pagrindinė priežastis, čia genanti sustingusio būtojo laiko romantikus ir neįprastų erdvių mėgėjus.

Akims ir vaizduotei – puota apžiūrinėjant per kartas išsaugotas vienetines meno vertybes, persiškus kilimus, blyškias, dar praeito amžiaus pradžioje darytas nuotraukas ir portretus. Kai kur sienas puošia iš paskutinės – Mogolų dinastijos laikų išlikę piešiniai. Gyvas muziejus!

Kita vertus, nebūtinos brangios prašmatnybės, kad egzotika trokštantys pasistiprinti atvykėliai iš Vakarų pasaulio pasijustų sotūs nuo naujų potyrių. Pakanka ir kitokio nei tipiškų modernių viešbučių numeriams būdingo išplanavimo.

Maharadžų rūmai išsiskiria vien jau tuo, kad jie buvo statomi ne laikiniems užklydėliams, o nuolatiniam šeimos ir tarnų gyvenimui. Todėl juose neatrastumėte visiškai vienodų kambarių. Kiekvienas – vis kitoks, individualus.

Tarkim, būna apartamentų su tik jiems priklausančia verandos tipo terasa. Būna apartamentų, didesnių už trims asmenims gyventi pritaikytus įprastus “deliuksus”.

Šių eilučių autorei Džaipūre atiteko arka į dvi dalis padalytas kambarys. Pravėrus masyvias, vartus primenančias laukujes duris, rakinamas raitytais, tarsi iš pasakos nugvelbtais raktais, pasitinka svetainė su minkštasuoliais, virš jų, žinoma, – didžių ir išdidžių giminės vyrų fotografijos.

Miegamajame – lova, platesnė už dvigulę „king size“. Ant naktinių spintelių – toršerai, kokius labai mėgsta mūsų pensininkai. Į bendrą stilių harmoningai įsilieja ir raudonmedžio spinta drabužiams.

Lange už užuolaidų ir medinių durelių vietoj stiklo slepiasi tinklelis nuo uodų ir mašalų. Čia iš tikrųjų nebūtinos sandarios užsklandos. Juk kambarys atsisukęs ne į burzgiančią, užterštą ir šiukšliną gatvę, o uždarą, išpuoselėtą sodą.

Užtat brėkštant, jei kažkas pažadina, tai ne automobilių pypsėjimas ir anksti pakirdusių prekeivių riksmai, o kanarėlių čiauškėjimas, varlių kvarksėjimas, šunų amsėjimas.

Verta sau surengti ekskursiją po šiuos gyvių knibždančius vidinius kiemelius. Ten galima aptikti ir besipuikuojantį maharadžų protėvių palikimą, pavyzdžiui, parodose arba pirmųjų transporto priemonių paraduose tinkamus demonstruoti automobilius.

Clipboard04

Prabanga – nublukusi ir tviskanti

Aptarnavimo lygis, tvarka, patogumai maharadžų vilose priklauso nuo šeimininkų ambicijų ir investicijų.

Reikia turėti omeny, jog senuose rūmuose sanmazgas, vamzdynai gali būti nekeisti nuo tada, kai buvo įrengti. Todėl tikėtinos staigmenos, tarkim, karštas vanduo gali dingti arba tai nustoti bėgti, tai pradėti purkšti.

Nereikėtų stebėtis, jei aristokratišką prabangą vietomis išsklaido netobulumai. Kai kurios patalpos gali būti priplėkusios. Kai kur dėmesį prikausto ne antikvarinės grožybės, bet paprasčiausios senienos: neatplaunami rankšluosčiai, nusidėvėję kilimai, išklerusi durų spyna. Tai ne dėsnis, ne taisyklė, bet pasitaikyti gali visko.

Teko apsistoti apartamentuose, kurių vonios kambarys yra lyg netyčinė klaidelė, lyg įdrėskimas žavingame rūmų-muziejaus paveiksle. Kukliai įrengtoje prausykloje dušinę dengė užuolaidėlės, išmargintos mėlynais mikimauzais. Ne antikvaras, bet vis tiek skatina nusišypsoti.

Vis dėlto tai niekniekis, iš esmės netrukdantis mėgautis poilsiu su retu, karališku prieskoniu. Tuo labiau, kad supa šiltos šypsenos ir labiau šeimyninis nei oficialus svetingumas. Po rūmus šmirinėjantys tarnautojai sukuria jausmą, kad esate ne eiliniai klientai, o garbūs svečiai, viešintys pas dar garbingesnius šeimininkus.

Clipboard05

O štai tuose buvusiuose maharadžų namuose, į kuriuos metama daugiau lėšų ir skiriamas didesnis dėmesys kokybei, atlikti restauracijos darbai, padaryti vidaus remontai, kiekviena smulkmenėlė išblizginta.

Tokiuose rūmuose mažiau autentikos, daugiau kokybiškos imitacijos. Taigi, tvarka ir švara – nepriekaištinga, sienos tviska. Tai jau priartina prie aukštos kategorijos, keturių penkių žvaigždučių viešbučių lygio.

Ir ten nakvynės vieta nėra visiškai nuspėjama dėl ploto ir dekoro įmantrybių. Interjere paprastai išmoningai susijungia vakarietiškas funkcionalumas ir rytietiška stilistika.

Ne šiaip sau maharadžų viešbučiai visada pasirengę pateikti lepinančių medaus mėnesio pasiūlymų jaunavedžiams ar slaptiems meilužiams.

Galite gauti numerį su vonios kambariu, plotu prilygstančiu miegamajam, ir tokiu šviesiu, kad iš tolo atrodo veikiau kaip susirinkimų menė. Vidury marmurinės salės – grakščių arkų apgaubta sūkurinė vonia. Arba sienoje, į kurią remiasi lyg ir paprasta vonia, iškirsta jauki niša, skirta pasisėdėjimui ant pagalvių žvakių šviesoje.

Jei viešbutis įkurtas kelių aukštų dvare ar pilyje, tai jį būna išraižę statūs sraigtiniai laiptai, vedantys į plačias lauko terasas. O ten, kaip įprasta, – dar vienas poilsiui pašvęstas pasaulis: šilto musoninio vėjo masažas veidui, baseinai, restoranai ir svetainės po atviru dangumi su miesto stogų panorama.

Savaime suprantama, už didesnį komfortą bei tobulą aptarnavimą ir mokėti reikia daugiau. Bet apskritai nakvynės maharadžų rūmuose ir maždaug tokio paties lygio viešbučiuose kaina smarkiai nesiskiria. Ji net šoko nesukeltų paimprovizuoti bei paišlaidauti ne pagal savo galimybes linkusiems „backpackeriams“.

Dvivietis kambarys kuklesniame paveldo tipo viešbutyje kainuoja apie 2000 rupijų, t.y. 100 Lt, o gali pasisekti sumokėti dar mažiau, nes juk kaina priklauso ir nuo regiono, ir nuo jūsų derybinių gabumų.

Daugiau pasiūlymų – nuo 200 Lt nakčiai. O suma, kurią reikėtų pakloti už ypatingą numerį, skaičiuojant ES arba JAV valiuta, gali priartėti ir prie trijų nuliukų…

Tiesa, ieškant karališkos autentikos, nereikėtų apsigauti vien dėl pavadinimų. Jei juose figūruoja tokie Indijos turizmo ikoniniai raktažodžiai kaip „maharaja“ arba „palace“, dar nereiškia, kad tai iš tikrųjų paveldo tipo viešbutis, įrengtas originaliuose maharadžų rūmuose. Kylant abejonėms, vertėtų pasidomėti viešbučio įkūrimo istorija.

Clipboard06

Goda Juocevičiūtė

Daugiau informacijos apie keliones į Indiją galite skaityti kelionių organizatoriaus “Voyage-Voyage” svetainėje: http://www.voyage-voyage.lt/.

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas

Vilniaus universiteto Orientalistikos centras švenčia 20-metį ir kviečia į jubiliejinius renginius: viešosios paskaitos Lietuvos mokslų akademijoje, tarptautinė konferencija “Orientalistika Lietuvoje: praeities refleksijos, ateities vizijos“, Azijos kino filmų retrospektyva, mados ir dizaino vakaras „INDIART“, „VU orientalistikos dienos OrDi 13“, fotografijų parodos.