Ispanija

Kelionės užrašai: Islandija – nepamirštamos vietovės

Iceland May 2008

Islandija – sala, kurioje gyvenimas sustoja ir apsiverčia 180 laipsnių kampu. Atvykus vasaros metu reikia prisitaikyti ne tik prie ramaus vietinių gyvenimo ritmo, bet ir prie minties, jog du mėnesius nebematysi nakties tamsos, saulės šiluma lepins daugiausiai kartą į savaitę ir Islandiškosios kronos savo nulių gausa bent minutei leis pasijusti milijonieriumi.

Keliautojai autostopu – Islandijos gyventojų nestebina

Geriausias metas pažinti Islandiją – vasara. Poliarinės dienos metu visai nesvarbu kada užmigsi – vis tiek pabusi šviesoje. Būtent tai ne kartą gelbėjo keliaujant autostopu – ilgai nesulaukus automobilio, gali nebijoti tamsos ir ramiai įsitaisius pakelėje, iškėlus nykštį į viršų, laukti islandų pagalbos. Keliautojai Islandijoje autostopą renkasi ne tik iš taupumo paskatų, neturint vairuotojo pažymėjimo kelionė autobusu gali trukti labai ilgai (įveikti 385 km atstumui tarp dviejų pagrindinių šalies miestų Reykjaviko ir Akureyrio tektų skirti ne mažiau 6 val.). Islandija vertinama kaip viena draugiškiausių ir saugiausių šalių keliaujantiems autostopu. Šalyje gyvena vos daugiau nei 300 000 gyventojų, todėl patys islandai mėgsta juokauti, jog didžiausias įvykdytas nusikaltimas – kelyje partrenkta avis, o apie tokį įvykį kitą dieną rašys visi šalies dienraščiai. Taigi, šalyje kur namų durys nerakinamos, o vietiniai yra linkę rodyti savo skandinavišką dosnumą gali jaustis saugus. Vietinių jau seniai nebestebina pavieniai keliautojai pakelėse laukiantys sustojančių automobilių, toks keliavimo būdas itin populiarus tarp jaunųjų turistų, kurie susipakavę kuprines su palapine leidžiasi pažinti laukinę šalies gamtą. Keliaujant šiuo būdu dažniausiai turėti planą neįmanoma, bet tai kelionę paverčia dar įdomesniu nuotykiu.

Siaures Islandijos Blonduos regionas

Šalis apipinta legendomis

Islandijos sostinė – Reikjavikas įsikūręs Esja kalno papėdėje, pasižymi dideliais žaliaisiais plotais, netradicine architektūra ir neturi įprastiems didmiesčiams būdingų bruožų (dangoraižių, prašmatnių parduotuvių ir pan.). Atvykus į Reikjaviką, turizmo centrai kviečia pažinti šalį, gamtos stebuklus ir kultūrą, kurią galėčiau įvardinti kaip šaltą, bet svetingą, tokią pat, kaip šalies klimatas. Dauguma atvykusių į Islandiją trumpam laikotarpiui spėja pažinti tik šalies turistinį veidą – sostinę Reikjaviką, bei šalia jos esantį “Auksinį ratą” (Golden Circle), kuriame yra trys lankomiausios vietos: Žydroji Lagūna, geizeriai ir Gulfoss krioklys (vienas nuo kito nutolę vos 20 – 30 km).  Tačiau visos Islandijos per tris dienas nepažinsi, todėl privalu pajusti jos ritmą ir susigyventi su gamta.

Islandai linkę tikėti įvairiais mitais kurių vienas teigia, kad po žeme gyvenantys troliai, neleidžia tiesti kelių kalnuotose vietovėse ir gadina visą techniką, kuri bando tai padaryti, todėl šalį juosia tik vienas pagrindinis  žiedinis kelias (island. Þjóðvegur 1 arba Hringvegur). Tikint ar netikint troliais – realybė viena, kelias yra vingiuotas ir pavojingas, nuolatos pučiantis vėjas, keliavimo šalyje taip pat nepalengvina. Norint aplankyti šalies fiordus (vien vakarinėje šalies dalyje yra daugiau nei 24 fiordai) – teks skirti nemažai laiko, tačiau  įspūdžių bagažas išaugs kelis kart. Populiariausias būdas keliauti po šalį – nuomotis automobilį ir su turizmo agentūros specialisto pagalba susidaryti individualų kelionės planą. Kartą, teko keliauti su italais, kurie tyrinėjo vakarinę šalies dalį. Keliaujant link Vakarų fiordų užsukome  į mažą pusiasalį –Snæfellsnes. Čia visos legendos ir mitai virto realybe – į šį pusiasalį turistai keliauja aplankyti trolių uolos, bei apžiūrėti trolių skulptūras. Taip pat, šioje pusiasalio dalyje galima užkopti ant nebeveikiančio ugnikalnio viršūnės ir pamatyti žymiąją Budiro (island.  Búðir) „Juodąją bažnyčią“.

juodoji baznycia

Keliaujant iš pietų į šiaurę

Keliaujant į šiaurinę Islandijos dalį, privalu aplankyti Vakarų fiordus – didžiausią šalies pusiasalį. Nors kelionė gali trukti šiek tiek ilgiau nei planuota. “Lonely Planet” 2011 metais Vakarų fiordus įvardino „neatrastu Islandijos lobiu“ ir vieta kuri tiek pat sunkiai pasiekiama, kiek yra nepakartojama. Vakarų fiordų pusiasalis menkai apgyvendintas, todėl gamta šioje dalyje – visiškai nepaliesta. Verta nepamiršti, jog pasiryžus keliauti po Vakarų fiordus reikia būti itin atsargiam – dauguma kelių vingiuoja ant aukštų, siaurų skardžių, čia atsiveria nepakartojamais vaizdais į vandenyną. Išvykus iš Vakarų fiordų ir pasukus į šiaurę vertėtų aplankyti Hvitserkur olą. Tai natūrali ola susiformavusi vandenyne, anot legendos kadaise buvusi troliu, kuris saulei brėkštant pasilenkė atsigerti vandens ir suakmenėjo. Netoliese Hvistekur, Hvammanstagi pusiasalyje, įsikūrusi ruonių gyvenvietė Illugastadir Stapar, kurią galima stebėti iš specialiai įrengtų namelių.

Pasiekus Akureyri, antrą pagal dydį Islandijos miestą, svarbu aplankyti “Deimantinį ratą” (island. Demantshringurinn ), kuris ne toks populiarus, kaip auksinis, tačiau yra žymus šiaurės Islandijos lankytinas objektas. Keliaujant “Deimantiniu ratu” galima palankyti Godafoss‘ą – Dievų krioklį, kuris laikomas vienu vaizdingiausių krioklių Islandijoje. Taip pat ežeras Myvatn, esantis aktyvaus ugnikalnio Krafla zonoje ir pasižymintis čia gyvenančių įvairių paukščių gausa ir natūraliomis purvo voniomis. „Deimantinis ratas“ stebina ir kriokliu Detifoss – galingiausiu kriokliu Europoje.

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Įkvėpti Islandijos

Drąsiausieji ir pasiryžę pažinti Islandiją iki jos gelmių galėtų grįžti atgal į Reikjaviką pro centrinę šalies dalį – laukiniu keliu vedančiu per salos centrą iki didžiųjų ledynų, tačiau šiam keliui įveikti reikalingi specialūs automobiliai.  11 proc. Islandijos ploto dengia ledynai, todėl kelionė prisipildytų dar didesnių iššūkių.

„Inspired by Iceland“ (įkvėpti Islandijos) – tokiu reklaminiu šūkiu, neįprasta sala kviečia ją aplankyti ir pažinti, todėl labai svarbu prieš planuojant kelionę, šioje šalyje atrasti tai kas labiausiai domina. Verta atkreipti dėmesį, jog daugiausiai lankomų vietovių išsidėstę vakarinėje šalies dalyje, tačiau niekuomet negali žinoti kas slepiasi laukinėje Islandijos gamtoje išklydus iš pagrindinio „ žiedinio kelio“.

Stefanija Paulauskaitė

 

 

 

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas