Keliauk su knyga

Vytautas Daraškevičius apie du žvilgsnius į Kiniją

Kinija, Neatrastoji Kinija. Du žvilgsniai, Vytautas Daraškevičius

Visai neseniai buvo išleistas žymaus lietuvių fotografo Vytauto Daraškevičiaus fotoalbumas „Neatrastoji Kinija. Du žvilgsniai.“ Kurdamas šį albumą autorius siekė, kad žmonės pažvelgtų į Kiniją iš dviejų perspektyvų – užsieniečio ir vietinio gyventojo. Tai bendras fotografų Vytauto  Daraškevičiaus ir jo kolegos iš Kinijos Sung Džendziuno (Song Zhenjun) 9 metų darbo rezultatas.  Formuodamas leidinį autorius stengėsi  pateikti kuo įvairesnes nuotraukas, supažindinti mus su spalvinga, kupina kontrastų Kinija. Todėl albumas balansuoja tarp daugybės vaizdinių. Leidinyje galime pamatyti tiek stebuklingus gamtos peizažus, tiek gatvės judėjimą, jos gyventojus, bei kultūrinio paveldo statinius. Apie tai, kaip buvo kuriamas albumas ir apie asmeninius įspūdžius Kinijoje mums pasakoja pats fotografas.

Kaip ir kodėl kilo mintis išvykti į tokią šalį kaip Kinija?

Kontaktai su Kinija prasidėjo 2004 metais. Tuomet gavau pakvietimą dalyvauti Pasaulinėje folkloro fotografijos parodoje „Humanity Photo Awards“. Kadangi viena iš mano fotografijos krypčių lietuvių etnokultūra, renginiai, tradicijos, kalendorinės šventės, ta tema nuotraukų turėjau nemažai, tad ir susidomėjau. Ši paroda vykdavo kas 2 metus, todėl vis grįždavau. Gavau ir kelias nominacijas. Nuvykęs į Kiniją dalyvavau fotografiniuose turuose, kuriuose buvo galimybė apžvelgti  įdomesnes šalies vietas su fotoaparatu. Na, žinoma, vienos savaitės nebuvo gana, tad nusprendžiau pakeliauti ir savarankiškai.

Kinija, Vytautas Daraskevicius, Neatrastoji Kinija. Du zvilgsniai

Ar kelionės metu jau turėjot tokį tikslą išleisti albumą?

Tuo metu aš tokio tikslo dar neturėjau. Mintis atsirado tada, kai aš pamačiau, kad susikaupė nemažai fotografuotos medžiagos. 2010 metais surengiau nemažą parodą apie Kiniją. Dar po kelių  išvykų susirinko užtektinai medžiagos ir išleisti kokį leidinį. Bet vis tik atrodė dar per menka dalis,  kad būtų galima apie tokią šalį leisti knygą, nes Kinija yra neįtikėtinai didelė.

Kaip kilo mintis perteikti Kinija 2 skirtingais žvilgsniais?

2012 metais į Plungės fotobienalę atvyko keletas kinų fotografų. Tarp jų buvo ir Sung Džendziunas. Jo darbuose pastebėjau nemažą dalį nuotraukų iš kitų Kinijos vietų, kurių man kaip tik ir trūko, tad dar vizito metu pasiūliau bendradarbiauti. Būtent pažinties eigoje man kilo idėja apjungti medžiagas. Pati mintis buvo pažvelgti į Kiniją iš dviejų skirtingų perspektyvų: vietinio gyventojo ir užsieniečio. Šia mintimi vėliau susidomėjo ir Kinijos ambasada.

Kinija. Daraskevicius. Du zvilgsniai. Neatrasta Kinija

Ką fotografuoti buvo įdomiausia?

Įdomiausia buvo fotografuoti žmones įvykiuose bei renginiuose. Kinijos žmonių tipažai labai įdomūs.

Kokį įspūdį  susidarėt apie Kinijos gyventojus?

Jie nesistengia atrodyti gražesni ar geresni, nei yra. Kinai labai natūralūs ir draugiški žmonės. Jie nebando pozuoti ar slėpti savo trūkumų. Galbūt todėl bendravimas su jais buvo pakankamai lengvas net nežinant kalbos.

Ar noriai gyventojai įsileisdavo į savo rutiną? Koks nutikimas buvo įsimintiniausias?

Taip tikrai noriai. Kartą išėjau rytiniam pabėgiojimui nedidelio Kinijos miestelio pakraštyje. Žinoma, su savimi turėjau fotoaparatą. Miestelyje radau senovinių kapų. Kol juos apžiūrinėjau, vienas žmogus išlindęs iš mandarinų giraitės ženklais pasikvietė mane prieiti, įkrovė užantin mandarinų ir pasikvietė į savo kiemą. Įdomiausia buvo matyti, kad  vienoje Kinijos šeimoje gyveno žmonės iki 4 kartų. Vėliau mane pakvietė su jais kartu papusryčiauti.

Žinoma, sunku būtu lyginti Kinija su Lietuva, bet gal atradot kokių panašumų tarp šių dviejų šalių?

Ankščiau nemažai važinėjau po Lietuvą. Kaimuose teko susitikti su labai nuoširdžiais  ir svetingais žmonėmis. Gyventojų svetingumas ir nuoširdumas labai panašus ir Kinijoje. Ypatingai mažuose kaimeliuose tiek Kinijos, tiek Lietuvos požiūris į atvykusį žmogų labai geranoriškas.

Kinija. Daraskevicius.Neatrasta kinija. Du zvilgsniai

Kaip keitėsi Jūsų žvilgsnis į Kiniją ir koks jis buvo iš pradžių?

Dauguma žmonių Kiniją pažįsta iš tam tikrų stereotipų. Galima sakyti labai paviršutiniškai. Žinoma, jog šalyje gyvena daug gyventojų, taip pat apie kultūrinę revoliuciją, pirmininką Mao ir apie tai, kad kinai gamina labai daug prastos kokybės prekių. Tačiau paskui pasirodė, kad tie stereotipai nėra teisingi. Prastumas, kuris mus pasiekia yra iš tų žmonių, kurie nori greitai užsidirbti. O patys kinai tokių prekių net nenaudoja. Prisimenu dar sovietiniais laikais, kai nebuvo masinio vartojimo, mus pasiekdavo kiniški parkeriai. Tuomet jie buvo mums tarsi kokybės etalonas. Tad prekės Kinijoje nebūtinai prastos.

Kokie planai ateičiai? Ar planuojate vėl sugrįžti į Kinija?

Kinijoje planuoju padaryti fotoknygos pristatymą. Taip pat užsimezgė nemažai kontaktų, tad  norėčiau  nuvežti  leidinį  ir draugams. Todėl bent kelios kelionės į Kiniją dar tikrai nusimato.

Na ir pabaigai norėčiau paklausti kokias jums pačiam įsiminusias vietas pasiūlytumėt aplankyti  žmonėms, besiruošiantiems vykti į Kiniją?

Kinijoje labai turtinga ir egzotiška gamta. Taip pat šalyje gausus kultūrinis paveldas: vienuolynai, kaimai, kuriuose kiekvienas kampelis atspindi istoriją. Datungo (Datong) apylinkėse yra keletas įdomių objektų: kabantis ant uolų vienuolynas, aukščiausias pasaulyje medinis statinys, budos skulptūros urvuose. Na taip pat Kinijos centre siūlyčiau aplankyti terakotinių karių armiją. Junano (Yunnan) provincijos pietinėje dalyje yra nemažai etnografinių kaimų, kur galima pamatyti vietinių gyventojų tautinius drabužius. Tad tikrai yra kur apsilankyti.

Kinija. Vytautas Daraskevicius. Du zvilgsniai i Kinija

Vaiva Novikaitė

Nuotraukos Vytauto Daraškevičiaus

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas