Keliautojų pasakojimai

Juodkrantės „Garnių kalno“ gyventojai

Juodkrantės „Garnių kalno“ gyventojai, karmoranai

Prie pat išvažiavimo iš Juodkrantės (į Nidos pusę), sengirėje yra Garnių kalnas, vardą gavęs nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje.

Sunku pasakyti, kodėl garniai apsigyveno būtent Juodkrantės apylinkėse, tačiau tiksliai žinoma, kad XIX a. viduryje jie buvo įprasti kasdienybės palydovai. Galima drąsiai tvirtinti, kad šie paukščiai čia gyveno jau XVII a. ar net gerokai seniau.

Kas paskatino garnius perkelti savo lizdavietes iš šiaurinių Juodkrantės apylinkių į pietines? Istoriniai šaltiniai pasakoja apie jų kovą su agresyviu atėjūnu – kormoranais. Kormoranai (lot. Phalacrocorax carbo, angl. Great Cormorant, vok. Kormoran), kitaip vadinami jūrų krankliais „Corvus marinus”, Juodkrantėje pasirodė 1803 m. Jie   apsigyveno greta garnių ir ėmė užiminėti šių lizdavietes. Palaipsniui garniai buvo išstumti į pakraščius. Jie pradėjo migruoti piečiau Juodkrantės. Po 10 metų susidarė dvi atskiros garnių ir kormoranų kolonijos pietiniame ir šiauriniame Juodkrantės pakraštyje.

Tačiau tuo kova nesibaigė, dėl kažkokių priežasčių kormoranai vėl perkėlė savo koloniją į pietus šalia garnių. Šį kartą į garnių bei kormoranų santykius įsikišo žmogus. Atsižvelgdama į vietos girininkų rekomendacijas ir vietos žvejų skundus, Prūsijos valdžia leido išnaikinti juoduosius atvykėlius.

Iki 1978 m. didieji kormoranai buvo labai reti svečiai Lietuvos pajūryje bei Kuršių mariose. Vėliau šiuose regionuose laikas nuo laiko sutinkami tik pavieniai paukščiai, dažniausiai – pavasarinės ir rudeninės migracijos laikotarpiais.

Kita kormoranų banga pasiekė Juodkrantę 1974 – 1978 m. Neperintys paukščiai buvo stebimi įvairiose marių platybėse, įvairiu metų laikotarpiu. Greitai juodieji paukščiai įsikūrė šalia garnių.

Palaipsniui garniai buvo priversti užleisti didesniąją dalį savo lizdaviečių įsibrovėliams, o 1995 m. užregistruotas pats mažiausias perinčių garnių kiekis.

Dabar greta viena kitos egzistuoja dvi – garnių ir kormoranų kolonijos. 2002 m. apskaitos duomenimis čia peri 500 porų pilkųjų garnių ir 2000 porų didžiųjų kormoranų. Sukti pirmuosius lizdus kormoranai pradėjo 1989 m., jų gausumo kreivė auga, o kada stabilizuosis ir kokios bus jų konkurencijos pasekmės, parodys ateitis. Kormoranus bei garnius gina įstatymai, todėl apie dirbtinį jų mažinimą iki šiol nėra jokios kalbos.

Šiandien kormoranai –  įprasti paukščiai, o jų gausumas mariose nuolat didėja. Vietiniai žvejai bei miškininkai – nepatenkinti dėl minėtųjų paukščių daromos žalos, tačiau mokslininkų teigimu kormoranai nedaro daug žalos nei gamtai, nei žmogui, o jų išgaudoma žuvis Kuršių mariose negali turėti įtakos verslinei žvejybai.

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas