Keliauk su knyga

„Nykstantis medinis Vilnius“ lietuviško lyrinio fotografo akimis

Kelerius metus brandintas ir pagaliau 2006 metų rudenį įgyvendintas projektas sulaukė išskirtinio specialistų bei miesto gyventojų dėmesio. „Esu nepataisomas optimistas ir manau, kad nors kai kuriose mano fotografijose medinis Vilnius atrodo nykstantis, turime suvokti, jog gyvenimas nestovi vietoje, aplinka keičiasi ir, aišku, ji visada negali tokia būti. Šis projektas – tai tik noras atkreipti dėmesį į tai, kas dar išlikę. Kai kurie „medinukai“ dėl drožybos elementų nusipelnė būti laikomi šedevrais. Mano nuotraukose matyti savotiška lietuviško lyrinio fotografo pajauta, tačiau tai, kiek medinių namų jau įamžinau ir kiek dar liko neužfiksuotų, suteikia pagrindo optimizmui“,− teigė A. Surgailis.

Albumo autorius išsikėlė užduotį atsakyti į du esminius klausimus: kokia yra medinė Vilniaus architektūra ir kodėl ji tokia? Ieškant atsakymų gimė daugiau nei 1 000 nuotraukų, kurios ne tik supažindina su Vilniaus mikrorajonuose išlikusia XIX a. pab. – XX a. pr.medine architektūra, bet ir verčia susimąstyti, kodėl ji tapo tarsi nematoma, nevertinama. Fotografo teigimu, šis projektas gali būti laikomas pirmuoju žingsniu į bendrą Vilniaus miesto medinio paveldo išsaugojimą.

„Medinis Vilnius“ supažindina su daugiau nei 200 Vilniuje išlikusių medinių pastatų, tokių, kokie jie yra šiandien, XXI a. pradžioje. Švelnios rudos ir žalsvos spalvos perteikia prigimtinę medžio šilumą, o leidinio pradžioje spausdinamas menotyrininkės Laimos Laučkaitės straipsnis atkreipia skaitytojo dėmesį į istorinę medinių pastatų svarbą. Menotyrininkės teigimu, šios fotografijosleidžia pamatyti tokį Vilnių, apie kokį daugelis net nenutuokia.

Albumo leidėjų bei parodos organizatorių teigimu, šiuo projektu siekiama žadinti visuomenės savimonę. Medis – viena trapiausių statybinių medžiagų, todėl neprižiūrimi pastatai skaudžiai veikiami erozijos. Daugelyje fotografuotų namų gyvena skurdūs bei asocialūs žmonės, neturintys nei noro, nei pajamų rūpintis autentiško eksterjero išlaikymu. Dar didesnę grėsmę mediniam palikimui kelia pasiturintys lietuviai. Per remontus neatpažįstamai pakeisti pastatai tampa pilka plastikinių langų bei dailylenčių mase. 2004 m. Vilniaus savivaldybė pradėjo medinės Vilniaus architektūros paveldo apsaugos programą. Ji teikia vilčių, kad gražiausi pavyzdžiai bus išsaugoti, vis dėlto, autoriaus nuomone, tai tik pirmas žingsnis. Palikimo svarbą turi suprasti ne tik valstybinės institucijos, bet pirmiausia Lietuvos žmonės. Todėl albumo išleidimą parėmęs Kultūros paveldo departamentas skatina atkreipti dėmesį į senajai architektūrai urbanizacijos daromą žalą.

L. Laučkaitės teigimu, nuotraukų albumas „Medinis Vilnius“ sudarytas taip, kad juo galima būtų naudotis kaip senojo medinio Vilniaus vadovu – pastatai suskirstyti rajonais, gatvėmis, kad juos lengviau būtų rasti. „Mūsų laukia dar daug atradimų mieste, kurį visi mylime. Daug medinės miesto architektūros dar lieka neužfiksuota“, − teigė menotyrininkė. O albumo autorius žada ir toliau fotografuoti medinį miesto architektūros paveldą.

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas