Istorijos labirintai

Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia (Aleksoto g.3, Kaunas)

vytauto baznycia

Ši bažnyčia yra pats seniausias sakralinės ankstyvosios gotikos kūrinys Kaune. Teigiama, kad bažnyčią prie didžiausios Lietuvos upės Nemuno 1400 m. pastatė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas (kuria kiek vėliau pradėjo rūpintis jo paties iš Vilniaus pakviesti pranciškonų vienuoliaūi), o istoriniuose šaltiniuose Kauno Pranciškonų bažnyčia pirmą kartą paminėta 1439 m., kai Bazelio susirinkimas leido čia aptarnauti ir teikti sakramentus iš Prūsijos ir Livonijos į Kauną atvykusiems asmenims. Šventovė iki šiol pagal susiklosčiusią tradiciją dažniausiai vadinama Vytauto Didžiojo vardu (Jis taip pat pastatydino Vilniaus Šventosios Dvasios, Trakų ir Naugarduko parapines bažnyčias)

Pradžioje išmūrytas pagrindinis bažnyčios tūris su trimis įėjimais. Mūryta gotikiniu plytų rišimo būdu. Mūrą puošia juodų perdegtų plytų raštai. Antrame bažnyčios statybos etape vakarinėje navos dalyje pastatytas bokštas su išlakia smaile. Jis pavaizduotas XVII a. pradžioje T.Makovskio pieštoje Kauno panoramoje.

Makowski_kaunas

Kauno architektūra, red. A. Jankevičienė. 

1655–1661 m. Švedijos ir Rusijos kariuomenės bažnyčią apiplėšė ir apgriovė. 1669 m. Minsko pilių prefekto Mykolo Jeronimo Ivanausko lėšomis atstatyta. XVIII a. pradžioje apgriauta, 1712 m. atnaujinta.

1812 m. prancūzų imperatorius Napoleonas Bonapartas iš Vytauto bažnyčios padarė ginklų sandėlį. Prancūzai, pralaimėję karą ir bėgdami per Lietuvą, bažnyčią padegė, vienuolynas apiplėštas ir nuniokotas. 1819 m. bažnyčia suremontuota.

1831–1832 m. paversta Rusijos kariuomenės maisto sandėliu. 1845 m. uždaryta bažnyčia ir vienuolynas (jam priklausė 3 mūriniai dviaukščiai pastatai). Vienuolyno patalpose įsikūrė policijos nuovada ir kariuomenės įgulos kanceliarija. 1848 m. architektas N. Timofejevas parengė bažnyčios rekonstrukcijos projektą. 1850–1853 m. pertvarkyta į pravoslavų cerkvę (Nikolajevskij sviatogo Nikolaja Sobor). 1870 m. vienuolynas nugriautas, vietoj jo pastatyta Valstybinė miesto ligoninė.

1871–1872 m. bažnyčia remontuota: vidus įrengtas rytietišku būdu, pastatytos 7 krosnys, buvusi plytų asla pakeista terakotine, įstatyti dvigubi langai, iš lauko plytos nudažytos raudonai, o siūlės tarp jų – baltai. Pakeltas bokštas, pakabinti keturi varpai, bažnyčia apdengta skarda, šventoriusaptvertas mūrine tvora ir padaryti „Karališki vartai“.

Nuo 1899 m. cerkvė neveikė. 1903 m. perduota dragūnų pulkui (1905 m. remontuota). Per Pirmąjį pasaulinį karą nuplėšta dalis stogo, išdaužyti langų stiklai. Vokiečiai bažnyčią pavertė bulvių sandėliu.

1919 m. balandžio 18 d. lietuvių valdžios Žemės ūkio ir valstybės finansų ministerija Vytauto bažnyčią perdavė Žemaičių vyskupo žinion. 1920 m. rugpjūčio 15 d. bažnyčią pašventino prelatas Adomas Dambrauskas-Jakštas. 1933–1934 m. bažnyčia atnaujinta.

1970 m. pradėta remontuoti, nuo 1978 m. iš dalies restauruota. 1982–1984 m. restauruoti žvaigždiniai skliautai, nuvalytas fasadų tinkas (vadovė architektė Stefanija Čerškutė).1990 m. restauruoti bažnyčios fasadai, interjerai, 1982 m. pagal XVII a. pr. T. Makovskio graviūrą atstatyta 27,9 m aukščio bokšto smailė. 1991 m. bažnyčios viduje pastatyta Vytauto Didžiojo skulptūra.

Vytauto_didziojo_baznycia

Pastatyta ant upės kranto, pavasariais ji dažnai kentė potvynius. 1829 m. potvynio metu vandens lygis bažnyčios viduje siekė per 70 cm. O 1946 m. potvynį primena bokšto šiaurinėje sienoje greta pagrindinių bažnyčios durų pritvirtinta lentelė su tekstu: „1946 III 24 būta vandens 2, 90 m.“

potvynis

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas