Armėnija

Žymiausios Armėnijos bažnyčios

Image00001

Tradiciškai armėnai save kildina iš biblijinio Nojaus anūko – Hajko. Manoma, kad Armėnų apaštališkąją bažnyčią (arm. Հայ Առաքելական Եկեղեցի) 40 – 60 m. po Kristaus gimimo įkūrė du Kristaus apaštalai – Tadas Judas ir Baltramiejus. Tai – seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių. Armėnų apaštališkai bažnyčiai vadovauja vyskupas vadinamas katolikosu. Apeigos bažnyčioje vykdomos tik armėnų kalba.

301 m. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Šiandien armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklauso maždaug 94,7 proc. armėnų krikščionių. Tai – labai konservatyvi bažnyčia, pripažįstanti tik tris pirmuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus. Dar 4 proc. šalies gyventojų sudaro Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausantys krikščionys. Šalies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicinę religiją – jazidizmą. Tai monoteistinė religija, turinti gamtos garbinimo elementų. Šios religijos atstovai sudaro 1,3 % Armėnijos populiacijos. Jazidizmo neišpažįstantys kurdai daugiausiai yra sunitai.

Šiandien Armėnijoje išlikę daugiau nei 180 žymių bažnyčių. Apsilankykime keliose labiausiai lankomose ir prieinamose iš jų.

Image00002Image00003 Image00004

Kečario vienuolynas (аrm. Կեչառիս) pastatytas XI – XII a. esantis šalia Cachkadzoro (arm. Ծաղկաձոր) slidinėjimo kurorto. Dalinai rekonstruotas po 1828 m. žemės drebėjimo. Vienuolyną sudaro dvi bažnyčios, dvi varpinės, gavitas (nuo arm. Գավիթ – kiemas) bei senovinės XII—XIII a. chačkaramių (Chačkar, аrm. խաչքար, pažodžiui „kryžius – akmuo“) kapinės.

Image00005

Vidinis kiemas, kairėje Šv. Grigaliaus Švietėjo vardo bažnyčia

Image00001

Image00006 Image00007 Image00008

IX a. Hairavanko vienuolynas (arm. Հայրավանք) – šalia Hairavanko kaimo, vakariniame Sevano (arm. Սևան) ežero krante.

Image00010

Gegardo vienuolynas (arm. Գեղարդավանք, Geghardavank) – senovinis krikščionių vienuolynas Armėnijoje, Kotaiko srityje, 40 km į pietryčius nuo Jerevano, Azato upės Garni tarpeklyje, įrengtas iš dalies uolos skardyje. Pagrindinė koplyčia pastatyta 1215 m., tačiau pats vienuolynas įkurtas dar IV a. Gregorijaus Apšvietėjo. Pirmasis vienuolyno pavadinimas buvo Airivankas („urvo vienuolynas“) – pirmoji bažnyčia buvo įrengta oloje su šaltiniu. Dabartinis pavadinimas reiškia „Strėlės vienuolynas“; jis kilo nuo legendos, jog apaštalas Judas Tadas čia atgabenęs šventąją ietį, kuria buvusi perdurta Jėzaus širdis (dabar ji saugoma Ečmiadzino muziejuje).

Gegardo vienuolyno kompleksą sudaro pagrindinė koplyčia (Katogikė) su prieangiu (gavitu), uolos bažnyčia su šventu šaltiniu (Avazanas), jos prieangis (žamatunas) su bareljefais, antroji uolos bažnyčia, Šv. Jurgio varpinė.

Gegardo vienuolynas tebeveikia (priklauso armėnų apaštališkajai bažnyčiai), bet taip pat yra svarbus turistinis objektas (su netoliese esančia Garni šventykla). Gegardo vienuolynas 2000 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Image00011

Akmeninės celės – klasika, bet apsišiltinti reikia

Image00012 Image00013

Gavitas – neguvenama civilinės paskirties patalpa, kuri buvo pristatoma prie bažnyčių vakarinėje pusėje.

Image00014

Garni šventykla (arm. Գառնի) – senovės romėnų šventykla, Kotaiko srityje, 28 km į pietryčius nuo Jerevano, Azato slėnyje (Garni tarpeklyje), netoli Garni miestelio.

Šventyklą I a. m. e. mini romėnų istorikas Tacitas. Ją pastatė Armėnijos karalius Tiridatas I. Įrengta sunkiai pasiekiamoje, skardžių apsuptoje vietoje. Manoma, kad ji buvo skirta saulės dievui Mitrai. Pastatyta helenistinės architektūros stiliumi, papuošta mozaikomis. Aplink šventyklą buvo įrengta galinga tvirtovė.

1386 m. statinį nuniokojo Timūras. 1679 m. šventykla sugriuvo žemės drebėjimo metu. 1909 m. pradėti kasinėjimo darbai, o 1975 m. Garni šventykla atstatyta.

Image00015

Įkvėpiantis vaizdas atsiveriantis į tarpeklį ir Azato upę (arm. Ազատ).

Image00016

Chor Virap vienuolyno (аrm. Խոր Վիրապ — gili belangė) žymus tuo, kad yra visiškai šalia biblijinio Ararato kalno, kur atplaukė Nojaus arka. Šio vienuolyno „belangėje“, Armėnijos valdovo Trdato III (arm. Տրդատ Գ Մեծ) įsakymu, 15 m. kalėjo Šv. Grigaliaus Švietėjas, kurio dėka Armėnija priėmė krikščionybę.

Image00017

Kelias iš Jerevano į Noravanko vienuolyną (arm. Նորավանք)

Image00018

Image00020

Noravanko (pažodžiui „Naujojo vienuolyno“) kompleksas pastatytas XIII a. kanjone turtingame reta augmenija.

Image00019

Vienuolynas žymus ir dėl raudonų uolų tarpeklio.

Image00021

Laiptai ant Surb Astvacacino bažnyčios fasado (Naravankas)

Image00022

 

 

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas