Etno virtuvė

Vilnietiškus meduolius kepa jau trečia karta

meduoliai

Sunku įsivaizduoti Kaziuko mugę be spalvingų meduolių ir tradicinių gaidelio formos saldainių. Jų privalo būti šventėje. Ir ne tik dėl smaližių. Kaziuko širdis iš mugės išsineša net ir tie, kurie saldumynų visai nemėgsta.  Ponia Liucija meduolius kepa jau daugiau nei 40 metų, o ponios Liucijos pusbrolis

Alvydas Griškevičius irgi dalyvauja šeimos versle. „Kaip pradėjau? Mane tiesiog privertė“, – juokiasi jis.Įdomiausia, kad visi kepiniai skirtingi, nes kiekvienas puošiamas rankomis. O kad jie dar ir patys skaniausi – skubu įsitikinti pati.

Nuo širdžių iki automobilių

Anksčiau kepami meduoliai buvo dviejų rūšių – iš paprastos sausainių tešlos būdavo šviesūs, beveik balti, ir tamsesnės spalvos meduoliai. Tarybiniu laikotarpiu tamsus meduolis buvo pamirštas, tad ir šiomis dienomis yra likę žmonių, kurie, prisimindami senus laikus, prašo tik tradicinio šviesaus meduolio. „Mes atgaivinom ir išpopuliarinom rudus meduolius“, – sako ponas Alvydas. Dabar apie šviesius meduolius mažai kas žino, nes senųjų vilniečių Vilniuje nedaug telikę.

Paklausti, kokių formų meduoliai yra populiariausi, kepėjai nedvejodami atsakė, kad tradicinės širdys. Jos sudaro apie 60 procentų iškepamų meduolių. Pasirausęs tarp virtuvės reikmenų, ponas Alvydas rado dar užsilikusią savo tėvų kepimo formelę – pistoletą. Tikrai gana reta ir neįprasta forma, kuri mane nustebino. Žmonės nelabai noriai pirkdavo meduolius-pistoletus, tai jie dabar kepami retai. Taip pat ne paslaptis, kad šiais, Medinio arklio, metais labai populiarūs arkliukų ir pasagų formų meduoliai.

Visos formos yra daromos ir stilizuojamos pačių kepėjų. „Sugalvojam ir gaminam“, – sako ponas Alvydas. Žinoma, į pirkėjų poreikius irgi atsižvelgiama. Naujausiu jų produktu – automobilių formos meduoliais – pirkėjai labai susidomėjo. O  kas nenorėtų turėti valgomo „Lexus“ automobilio?

Iš kartos į kartą

Ponia Liucija perėmė kepyklą iš savo mamos būdama dar visai jauna.  Meduolius pradėjo kepti, kai jai  suėjo 19 metų. Puoselėdami Vilniaus krašto tradicijas, o gal tiesiog iš įgimto vilnietiško verslumo į meduolių kepimą įsitraukė beveik visi šeimos nariai. Dabar jau auga ketvirta pagalbininkų karta – anūkai, kurie taip pat noriai talkina savo seneliams. Per tiek metų receptūra ir gaminimo būdai išliko tokie pat. Pasikeitė tik formos ir papuošimai. Juk vaizduotei ribų nėra.

„Meduolius kepti pradėjo mano močiutė dar prieš karą“, – pasakojo ponia Liucija. Kadangi tarybiniais metais privatus verslas buvo nelegalus, meduoliai dažniausiai būdavo pardavinėjami per šventes prie bažnyčių, reikėjo slėptis nuo milicijos. Tik kiek vėliau atsirado galimybė prekiauti kepiniais ir kitur. Dabar meduoliai kepami įvairioms mugėms, o tinkamų skanėstais prekiauti renginių visoje Lietuvoje pasitaiko bent kartą per mėnesį. Vilniaus meduoliai keliauja ir į Lenkijos muges. Kiekviena mugė turi savo „einamas“ meduolių formas ir užrašus.

Sukasi it bitės

Ponia Liucija su Alvydu per dieną iškepa iki 50 kilogramų meduolių – apie 600 vienetų. O juk pirmiausia juos reikia iškočioti, iškepti, paskui išmarginti. Tiesa, rankoms yra šioks toks palengvinimas. Stovi viena tešlos kočioklė ir tešlos maišyklė, bet vis tiek didžiausias darbas tenka rankoms. Šypsodamasi klausiu, ar neturi pagalbininkų, ir nė kiek nenustembu išgirdusi, kad visa šeima prisideda prie darbo. Jeigu reikia, net anūkus į pagalbą pasikviesti galima. Žmonos, vaikai – visi padeda. Tai graži šeimos tradicija, vienijanti kepėjus bendru darbu ir skaniais rezultatais. O darbo čia tikrai netrūksta.

„Mes viską darom patys. Esame ir krovėjai, ir šlavėjai“, – šypsodamasis rėžia Alvydas. Maisto produktus meduoliams išsirenka irgi jie, todėl naudojami tik geriausi, aukščiausios rūšies produktai – natūralus medus, sviestas, kokybiški miltai. Ir kepimas, ir puošimas užtrunka tiek pat laiko.

Nustebina dar kai kas. Pasirodo, svarbiausias meduolio atpažinimo kriterijus – ne medus. Pasak kepėjų, meduoliu laikomas tas kepinys, kuris yra išmargintas apvadais ir kitais papuošimais. Jeigu ne – tik paprastas sausainis. O kad papuošimus paruošti nėra lengva, įsitikinau ir pati. Ponas Alvydas prisipažino, kad vien gėlytę išvingiuoti mokėsi apie mėnesį. Ne lengviau sekėsi ir jo žmonai – meduolių dekoravimo meno mokėsi trejus metus, užtat dabar jau pralenkė ir savo mokytoją.

Kepėjai meduolius puošia dviem skirtingais glaistais. Vienas jų senovinis, ekologiškas – dažai pagaminti iš natūralių medžiagų: spanguolių, burokėlių, mėtų. Šie Vilniaus meduolininkų kepiniai žymimi tautinio paveldo ženklu. Kiti skanėstai aptepami glaistu, kurio vienas iš ingredientų – maistiniai dažai. Tai irgi sertifikuotas ir visiškai nekenksmingas maisto produktas, naudojamas daugelyje konditerijos gaminių.

Kuo senesnis – tuo gardesnis

Kaip ir prieš šimtą metų taip pat ir šiemet rasime meduolinių širdžių Kaziuke. Ponios Liucijos ir pono Alvydo meduoliais mugėje prekiaus apie dešimtyje pardavimo vietų, tad paragauti meduolių galėsite ir jūs. O išsiskiria jie tuo, kad yra labai minkšti ir aukštos kokybės. Mat kuo ilgiau meduolis guli, tuo minkštesnis tampa, nes jame esantis sviestas su medumi ima tirpti.

Paklausus, kokį didžiausią meduolį teko iškepti, Alvydas juokiasi: „Kiek leidžia pečius.“ Tad kepinių dydžiai ir formos tikrai nustebins. Kiškučiai, angeliukai, širdys su  išmargintais palinkėjimais – juos ir daugiau ko pamatysite, jeigu užsimanysite saldaus meduolio.

Kepėjai sakė, kad mugėje prekyba labai priklauso nuo oro, tačiau šią saldžią prekę ar lyja, ar sninga būtinai nusiperka daugelis mugės lankytojų. „Būdavo, kad net iš po sniego pirkėjai meduolius traukdavo“, – prisimena kepėjai. Jie prekiauja ne vien meduoliais. Ant prekystalio pamatysite ir vieną kitą cukrinį gaidelį, spalvotų saldainių – cukierkų. Šiemet meduolių gamintojai siūlo naujų gaidelių – su aguonomis ir cinamonu. Tad gurmanams irgi bus kur akis paganyti ir skonį palavinti. „Kartą ateina pirkėjas ir sako: „Duokit man cukrinį gaidelį, bet tokį tikrą.“ Klausiu: „O koks jums yra tikras?“ Tas ir sako: „Raudonas“, – juokais netveria linksmasis kepėjas.

„Kaziuko laikraštis“

Vaiva Novikaitė

 

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas