Etno virtuvė

Švabijos kepta jautiena su svogūnais

Valstybė Vakarų Europoje, sudaryta iš 16 federacinių vienetų (žemių). Šiaurėje ribojasi su Danija, Šiaurės ir Baltijos jūra, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais. Nors didelę įtaką turėjo prancūzų kulinarinis menas, tačiau nuo XV–XVI a. pirmenybė teikiama austrų virtuvei.

vokietijos_virtuve

Vokiečių virtuvė neįsivaizduojama be raugintų kopūstų, tamsių padažų, mėsiškų patiekalų gausybės. Tipiškas maisto produktas visoje Vokietijoje – dešra (Wurst). Itin mėgstamos įvairios salotos, sriubos iš bulvių ir mėsos, patiekalai iš bulvių, žuvies, leistinukai, virtinukai, pjausniai, troškiniai, maltiniai, o iš saldžiųjų patiekalų – kremai, sausainiai, pudingai, tortai. Platus rūgščių pieno produktų, sumuštinių, kiaušinių patiekalų asortimentas. Garnyrui naudojamos virtos bulvės su lupenomis, bulvių salotos, bulvių tyrė.

Vokiečių virtuvėje populiarūs karšti antrieji žvėrienos patiekalai iš elnienos (elnienos nuopjovų troškinys, paduodamas su ryžiais arba bulvių koše; elnio mentės kepsnys; kepti elnio plaučiai, paduodami su bulvių ar daržovių salotomis), iš stirnienos (stirnos šlaunis, troškinta su dešrelėmis; troškintos stirnos kepenys, paduodamos su padažu), iš šernienos (virta šerno šoninė, paduodama su trešnių arba pipirų padažu; keptas šerno kumpis arba nugarinė grietinės padaže; įdaryta šerno krūtininė, paduodama su tirštu padažu; troškintos šerno kepenys), iš kiškienos (troškinta kiškio nugarinė ir šlaunelės), iš laukinių paukščių mėsos (keptas fazanas, patiekiamas su bulvėmis, raudongūžiais kopūstais, bruknių kompotu).

Įvairiuose Vokietijos regionuose virtuvė skiriasi: Saksonijoje valgomi virti šparagai su kumpiu, šviesiu padažu, bulvėmis, varškė, vaisių tortas (Dresdner Stollen), Vestfalijoje, Badene – bulvės, žuvies sriuba (Badener Schnekensueple – tiršta žuvienė su žalumynais), juodosios giros Švarcvaldo  tortas (Schwarywalder Kirchtorte), jautienos kepsnys su vyno padažu (Sauerbraten), Šlezvige– vaisių drebučiai-sriuba (Rote Gruetze), mėsa drebučiuose (Sauerfleisch), mėsos kukuliai (Bulleten), Helgolando krevečių salotos, įvairūs užkandžiai (Vorspeise), sriubos.

Bulvių patiekalai – Kartoffelpuffer (kepti bulviniai blynai), Bratkartoffeln (keptos bulvės su šonine ir svogūnais).

Vienas iš pagrindinių vokiečių maisto produktų yra duona. Dėl gausybės duonos rūšių, Vokietija yra pasaulio čempionė. Per metus suvalgomi 87 kg duonos, kuri suvartojama bandelių, sūrio riestainiukų ir duonos kepalų pavidalu. Per dieną tai yra maždaug trys riekelės duonos, bandelė arba riestainis.. 83 % vokiečių užsienyje pasigenda duonos įvairovės.

Nacionaliniai patiekalai – kiaulės kojos su troškintais raugintais kopūstais, žirnių tyre ir virtomis bulvėmis, dešrelės su troškintais raugintais kopūstais, marinuota silkės filė su prieskoniais, paršiukas su krienais, kepenėlių kukuliai (Leberknödel), karka su žirneliais ir raugintais kopūstais (Eisbein mit Erbsen und Sauerkrout), farširuota kiaulienos šoninė (Schweinreippe Gefüllt), sūrio salotos (Käsesalat), obuolių ir bulvių žlėgtainis (Himmel und Erde), desertas su obuoliais (Apfelbettelmann), juodos ir baltos tešlos pyragėliai (Schwarzweiss-Gebäck), stiprūs vynai, turintys vaisių skonį (pvz., Kieselberg, Auslese) ir kiti.

Mėgstamas natūralus desertinis vynas iš sušaldytų arba sušalusių uogų. Vynas, kuriam gaminti sultys sunkiamos iš sušalusių vynuogių, vadinamas eiswein (vok. ledo vynas) ir kvepia medumi, rožėmis, svarainiais ir egzotiškais vaisiais. Vertinami kai kurie putojantys, lengvi ir malonūs vynai, įvairūs alkoholiniai gėrimai: geltonųjų slyvų degtinė (Mirabelė), vyšninė (degtinė), sidras.

Švabijos kepta jautiena su svogūnais

Sudedamosios dalys:

• 4 jautienos išpjovos

• Alyvuogių arba rapsų aliejus

• 4–6 vidutinio dydžio svogūnai

• 3 valgomieji šaukštai išgryninto sviesto

• 500 ml jautienos sultinio

• 250 ml sauso raudonojo vyno

• Druska, pipirai

• Švieži čiobreliai lininiame maišelyje

• Smulkinti laiškiniai česnakai

Patiekiama su skrudintomis bulvėmis ir daržovių salotomis.

Paruošimas:

Mėsa turi būti tinkamai subrandinta. Ji turi būti kambario temperatūros, o ne ką tik išimta iš šaldytuvo.

Mėsos riebalinį sluoksnį įpjaukite iš visų pusių. Paskui mėsą įtrinkite aliejumi ir palikite marinuotis bent 20 minučių. Per šį laiką nulupkite svogūnus ir supjaustykite 2 cm storio žiedais. Keptuvėje pakaitinkite išgrynintą sviestą ir apkepkite svogūnų žiedus. Sumažinkite kaitrą, įberkite druskos ir kepkite, kol svogūnai taps traškūs. Išėmę svogūnus iš keptuvės, nuvarvinkite ir padėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai. Svogūnus laikykite šiltai.

Į neišvalytą keptuvę įpilkite šiek tiek aliejaus, įkaitinkite iki kuo aukštesnės temperatūros ir kepkite mėsą po 3 minutes iš abiejų pusių. Išimkite mėsą iš keptuvės, padėkite ant kepimo skardos ir 15–20 minučių kepkite iki 90 °C įkaitintoje orkaitėje, kad mėsa keptų labai lėtai. Kol mėsa kepa orkaitėje, į pašildytą keptuvę supilkite sultinį ir vyną ir įdėkite keletą čiobrelio šakelių lininiame maišelyje. Verdama, kol skysčio sumažės per pusę. Pagamintas padažas laikomas šiltai ir patiekiamas prie mėsos.

kepsnys

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas