Belgija

Belgiški vafliai

20080101-IMGP9349

Belgiška kulinarija formavosi veikiant skirtingoms tradicijoms. Senovėje maišėsi vietinių gyventojų keltai ir kraštą valdžiusių romėnų mitybos tradicijos, kurias papildė germanų įtakos, o vėliau veikė Burgundijos, Ispanijos, Austrijos, Prancūzijos kulinarinės tradicijos. Turtinga kulinarinė tradicija atsiskleidė ir per tai, kad būtent čia XV–XVI a. pasirodė pirmosios Europoje kulinarinės knygos.

Ką valgo belgai?

Pagrindiniai patiekalai: įvairios mėsos ir žuvies rūšys, troškintos aluje: triušiena aluje, triušiena su  slyvomis, vaterzui, volovanas,jautienos inkstai su kadagio uogomis, Brabanto fazanas, flamandiškas karbonadas ir kt. Mėsa: kiauliena, jautiena, veršiena, vištiena ir triušiena; belgai itin vertina visų medžiojamų laukinių gyvūnų mėsą – nuo zuikienos iki šernienos. Čia taip pat labai populiari laukinių paukščių mėsa: ančiuvių, tetervinų, putpelių, kurapkų ir balandžių.

Iš mėsos yra taip pat gaminami kotletai: flamandiškieji jautienos ar Lježietiškieji, kretečių.

Pajūrio regionuose populiarūs moliuskai ir žuvis. Nacionalinis belgų patiekalas yra  keptos bulvės su žviežiomis midijomis. Kiti žymūs žuvies patiekalai yra ungurys su žaliu padažu, jūros liežuvis su krevečių padažu ir kt.

Daržovės dažniausiai patiekiamos kaip garnyras. Belgijoje naudojamos daržovės kaip ir kitur Europoje, bet ypač svarbios vietinėje virtuvėje yra Briuselio kopūstai ir daržinė trūkažolė. Gaminama bulvių košė stumpas, Lježo salotos, trūkažolių apkepas.

Desertai ir sūriai: Svarbiausi belgiški desertai yra vafliai, kurių išskiriamos dvi rūšys. Lježo vafliai kieti, apvalūs ir viduje turi karamelės gabaliukus. Briuselio vafliai – minkšti ir purūs, patiekiami šilti, su grietinėle ir vaisiais. Be to, garsus belgiškas šokoladas. Vystant saldaus šokolado gamybą, buvo išrasti įdaryti saldainiai.

Kiti žinomi belgiški desertai yra įvairios tartė (pvz., ryžių tartė ir varškės tartė), kalėdiniai sausainiai spekiulos, meduoliai, Valonijos kalėdinis pyragas cougnou ir kt.

Belgijoje svarbiausi šaltieji užkandžiai yra sūriai, kurių įvairovė labai didelė. Žinomiausios belgiško sūrio rūšys yra limburgeris, ervas, remudu, florefas, remudsu, orvalis ir kt.

Gėrimai: Ypač turtingos alaus tradicijos. Šalyje verdamos apie 400 rūšių alaus, kurios visos pilstomos į specifinius butelius ir turi specifinius bokalus. Be įprastinių alaus produktų, naudojamas cukrus, medus, vaisiai, ryžiai. Alūs yra skirstomi į keletą rūšių: lambikai – alūs fermentuojami atvirose statinėse; krikai – lambikai, kur papildomai naudojamos uogų sultys; gezai – kelių lambikų mišinys; trapistų alūs – tiršti medaus spalvos eliai.

Belgiški vafliai

Sudedamosios dalys:

  • 500 ml pieno
  • Vanilės
  • 8 kiaušiniai
  • 250 g sviesto
  • 115 g cukraus
  • 500 g miltų
  • cukraus pudros užbarstymui

Paruošimas:

Pieną pašildyti su vanile. Kiaušinių trynius išplakti su cukrumi. Sviestą ištirpinti ir leisti šiek tiek ataušti Viską sumaišyti ir įdėti miltų. Kiaušinio baltymus suplakti iki standžių putų ir įmaišyti į tešlą.

20080101-IMGP9321

Kepti vaflinėje, ją apvartant (jog tešla tolygiai pasiskirstytų).

20080101-IMGP9339

Iškepusius dėti ant grotelių ir apibarstyti cukraus pudra.

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas