Ekspedicijos

Norvegų istorinis filmas apie „Kon Tiki“ ekspediciją

Naujas norvegų režisierių Joachim’o Roenning,o ir Espen’o Sandberg’o istorinis filmas “Kon Tiki” – duoklė legendiniam jų tėvynainio Turo Hejerdalo (Thor Heyerdahl, 1914 – 2002) žygdarbiui, kuris 1947 m., kartu su kitais penkiais ekspedicijos dalyviais, plaustu perplaukė Ramųjį vandenyną iš Peru į Polineziją, norėdamas įrodyti, kad Polinezijos gyventojais yra kilę iš Pietų Amerikos, o ne Azijos.

„Kon Tiki“ – plaustas, kuriuo ekspedicijos dalyviai perplaukė dalį Ramiojo vandenyno iš Peru į Taitį (Tahiti). Taip jie siekė patvirtinti teoriją, kad  Rapa Nui atstovai yra kilę iš ankstyvųjų Pietų Amerikos kultūrų, kurios pasiekė Velykų salą, o grįžti nesugebėjo. Plaustas pavadintas inkų saulės dievo Virakočos (Viracocha) kitaip vadinamu Kon Tiki vardu.

Kon Tikio ekspedicijos dalyviai: Turas Hejerdalas (Thor Heyerdahl), Erikas Heselbergas (Erik Hesselberg), Knutas Hauglandas (Knut Haugland), Torsteinas Rabis (Torstein Raaby), Hermanas Vacingeris (Herman Watzinger) ir Bengtas Danielsonas (Bengt Danielsson). Dienraščio „Deseret News“ nuotrauka 1947 m.

Plausto konstrukcija buvo pasiskolinta iš senųjų inkų plaustų. Devyni 10-13,7 m ilgio ir 60 cm storio balzos (ochroma pyramidale) rąstai buvo surišti maždaug trijų centimetrų storio kanapių pluošto virvėmis ir lianomis. Skersiniai 5,5 m ilgio ir 30 cm storio rąstai, pririšti kas 1 m., padidino konstrukcijos stangrumą. 8,8 m. aukščio stiebas buvo padarytas iš mangrovų (mangrovia) medienos.

Plaustą nešė vandenyno srovė ir vėjas („Kon Tikis“ turėjo keturkampę 4,6×5,5 m burę ant kurios buvo nupeštas Virakočos atvaizdas). Valdymui buvo naudojamas galinis ~5,8 m ilgio irklas su egline mente ir dviem eilėm išdėstyti švertai (lentos, įspraustos tarp rąstų, atliekančios kilio funkciją). Keliautojai patys gerokai abejojo dėl savo plausto galimybių, tačiau, laimei, atsisakė patarimų vietoje lianų naudoti lynus ir grandines, kurios, kaip parodė kelionės patirtis, būtų tiesiog supjausčiusios minkštą balzos medieną.

Ekspedicija startavo Kaljao  (isp. El Callao, keč. Qallaw) uoste Peru 1947 m. balandžio 28 d. Laivų vilkikas nutempė „Kon Tiki“ keliasdešimt kilometrų, kol plaustą pagavo vakarų kryptimi tekanti Humbolto srovė. Ekspedicijos dalyviai plaukė 101 dieną, iš viso buvo įveiktas apie 7000 km atstumas (vidutinis plaukimo greitis 1,5 mazgo).

Oslo “Kon Tiki muziejaus” nuotrauka (1947 m. )

Pirmuosius žmones keliautojai sutiko rugpjūčio 4 d. prie Angatau salos (Ahangatu, Angatau, Arakchev, Atoll Fangatau, Fangatau), kai juos valtimis aplankė vietiniai gyventojai. Tačiau šioje vietoje išsilaipinti nepavyko, ir „Kon Tiki“ nuplaukė toliau.

1947 m. rugpjūčio 7 d. plaustas atsitrenkė į Rarojos rifą (Raroia, Raro-nuku) Tuamotu salyne (Îles Tuamotu) ir suiro. Visi keliautojai laimingai išlipo į negyvenamą salelę. Bangos permetė „Kon Tiki“ liekanas per rifą į lagūną, kur jos buvo surinktos ir nugabentos į Europą. Šiuo metu plaustas saugomas „Kon Tikio“ muziejuje Osle.

Ši sėkminga kelionė pademonstravo, kad iš balzos pagamintas plaustas gali atlaikyti kelionę nuo Pietų Amerikos iki Polinezijos. Iš pradžių ji suteikė paspirties ir Turo Hejerdalo teorijai, kad Ramiojo vandenyno salas apgyvendino migracija iš rytų. Tačiau vėlesni tyrimai (lingvistinė analizė ir DNR tyrimai) įrodė, kad migracija vyko iš vakarų į rytus, t. y. Polineziją apgyvendino išeiviai iš Azijos. Tikslumo vardan reikėtų pastebėti, kad T. Hejerdalas manė, jog hipotetiniai išeiviai iš Pietų Amerikos buvo baltosios rasės atstovai, minimi indėnų legendose, taigi ne dabartinių polineziečių protėviai. Legendinius išeivius iš Pietų Amerikos Hejerdalas siejo su Velykų salos ilgaausiais, kuriuos išnaikino trumpaausiai. Tačiau kitose Polinezijos vietose liudijimų apie ilgaausių kultūrą neaptikta.

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas

„Vytauto Kernagio“ fondas kartu su portalu lrytas.tv pristato projektą „Intelektinė nuosavybė: kodėl ji (ne)kainuoja?“, kuriame dalyvauja ir daugybė Lietuvos žymių žmonių, kurie vaizdo siužetuose papasakojo, kas jiems yra kūryba ir, kodėl intelektinė nuosavybė yra svarbu.