Ekstremali zona

Matuojant padanges: Lietuva, Italija, Prancūzija

Svajūnas Gedrimas

„Būdamas ant žemės nuolat stebiu dangų, juk labai svarbu stebėti saulę ir orų pokyčius, nes bet kada gali pasitaikyti puiki proga kilti“, – toks gyvenimo būdas – įprastas Kauno parašiutininkų klubo intsruktoriui Svajūnui Gedrimui. Ekstremalaus sporto aistruolis gyvenimą tarp žemės ir dangaus pradėjo būdamas 8-erių, kai pirmą kartą išbandė skrydį sklandytuvu. Ši kelionė vis dar tęsiasi sklendžiant parasparniu ar patiriant 200km/h laisvojo kritimo greitį, šokant su parašiutu iš lėktuvo penkis kartus per dieną.

Rizika

S. Gedrimas, jau du dešimtečius praktikuojantis ekstremalų sportą, riziką vertina kaip iššūkį. „Paklausus parašiutizmo entuziasto ar šuoliai parašiutu yra rizikingi – 5 proc. paklaustųjų atsakys – ne, o  95 proc.  tiesiog nesupras klausimo“, – juokauja pašnekovas. „Rizika – neatsiejama šio sporto dalis, tačiau didžiausias priešas ir pavojus visuomet išliks žmogiškasis faktorius. Šiais laikais parašiutai – saugūs ir patikimi, taigi didžiausios traumos įgijamos tik dėl žmogaus apsiskaičiavimo ir galimybių pervertinimo“, – įsitikinęs S. Gedrimas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia šeši parašiutininkų klubai, kuriuos vienija Lietuvos parašiutininkų asociacija. Šis sportas – itin sezonins ir priklausomas nuo oro sąlygų. Dažniausiai parašiutizmo sezonas atidaromas kovo mėn. pabaigoje, o uždaromas vėlyvą spalį. Dėl šios priežasties dauguma Europos šuolių parašiutu  ir parasparnių sporto mėgėjų bei profesionalų  noriai keliauja į kitas šalis, kur sezonas atidaromas anksčiau dėl palankesnių oro sąlygų.

Pabėgimas į Pietų Europa

Parasparnių sporto mylėtojas S. Gedrimas pasirinko būtent šį kelią pabėgti nuo žiemos ir sugrįžti į mėgiamą sportą anksčiau, nei tai leis oro sąlygos Lietuvoje. Basano del Grapa (it. Bassano Del Grappa) – miestas Veneto (it. Veneto) regione, šiaurės Italijoje, pritraukiantis parasparnių sporto entuziastus jau vasario pabaigoje, kol didžioji Europos dalis vis dar sustingusi žiemos įšale. Jie traukia į Semonzo stovyklavietę atlikti naujų skrydžių, kilti į dangų kiekvieną rytą, o  vakarais, susėdus prie laužo tarptautiniame ekstremalų būryje dalintis dienos patirtimis ir įspūdžiais. Šią vietovę supa pietinė Alpių masyvo dalis ir skalauja Brentos upė, todėl kvapą gniaužiantis kraštovaizdis – dar viena priežastis vėlyvą žiemą atidaryti sklandymo sezoną anksčiau, nei tai įprasta Lietuvoje.

Bassano del Grappa miestas Italijoje

„ Sunkiausia dalis – kelionė automobiliu iš Lietuvos į Pietų Europą. Vežantis savo įrangą, lėktuvu nėra patotgiausia priemonė pasiekti vietovę. Važiuojant automobiliu gali stebėti kaip keičiasi šalių kraštovaizdžiai, miestai. Vykdamas į Basano del Grapa tyčia nestodavau pravažiuojamose šalyse, bet mėgavausi vaizdais. Pasiekęs tikslą, Semonzo stovyklavietėje praleidau kelias savaites. Pradžia nebuvo pati svetingiausia – antrą dieną teko matyti, kaip leidžiantis žuvo vokietis“,  – prisiminimais dalinasi S. Gedrimas ir mano, jog traumos bei netektys yra neatsiejama ekstremalaus sporto dalis. Po dviejų savaičių jis patraukė kito tikslo link – Ansi (pranc. Annecy) miesto, pietryčių Prancūzijoje.

Iš Italijos į Prancūziją

Ansi – tai dar vienas traukos objektas skraidymo, sklandymo ir šuolių parašiutu išsiilgusiems sportininkams. Panoraminiai vaizdai šiame Prancūzijos regione dar įsimintinesni nei Italijoje – miestas įsikūręs šalia Ansi ežero, dar  vadinamo Alpių brangakmeniu ir yra  apsuptas skirtingų kalnynų (Le Mont Veyrier, Le Semnoz, La Tournette ir  Parmelan).

„Mėnuo praleistas ore tai – patirtis ir prisiminimai, kuriais sunku pasidalinti, jie išlieka atmintyje, bet žodžiais yra nenusakomi. Vieną dieną teko išbūti 7 val. ore – tuomet lieki vienas su savo mintimis ir svarbiausias dalykas kurį reikia daryti, tai sekti paukščius. Jie geriausiai supranta kaip sklęsti be didelių pastangų, todėl visuomet sakau, jog paukščiai – geriausi mokytojai, juk debesyse visi lygūs. Nesvarbu kurioje šalyje esi, jei stengsies būti arčiau gamtos ji tave priims ir padės. Lieka tik džiaugtis skrydžiu“, – teigia S. Gedrimas.

Annecy ežeras Prancūzijoje

Mėnuo „lyg ištirpo ore“ – tikriausiai šis apibūnimas taikliausiai tiktų ekstremalo kelionei po Pietų Europos padanges.  Kelionėje svarbu turėti tikslą  ir juo mėgautis, tuomet keliavimas liks įprasmintas tiek pažinimo, tiek atradimo prasme. Šią žiemą S. Gedrimas išvydo Pietų Europos padanges, tačiau vyras įsitikinęs, jog tai dar ne pabaiga – artėjančią žiemą planuoja iš paukščio skrydžio matuoti jau kitus žemynus.

Stefanija Paulauskaitė

 

 

 

 

 

 

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas