Ekstremali zona

Šuolis į Kregždžių urvą

Centrinės Meksikos tropiniuose miškuose, San Luis Potosi valstijoje yra susiformavusi didžiulė 376 m  gylio žemyn platėjanti šachta. Dėl čia gyvenančių paukščių ši ola buvo praminta „Kregždžių ola“ arba „Kregždžių urvu“ (isp. Sótano de las Golondrinas). Tai pati giliausia vieta visoje Meksikoje ir vienuoliktas pagal gylį karstinės kilmės urvas pasaulyje. Angos skersmuo – 60 m, pagrindas – nuo 60 iki 300 m pločio. Būtent olos gylis ir pritraukia daugybę turistų ir ekstremalaus sporto gerbėjų iš viso pasaulio.

„Kregždžių urvą“ 1967 m. atrado JAV ornitologai, tose vietovėse tyrinėję urvų paukščius. Tačiau nėra abejonių, kad urvas buvo žinomas gerokai anksčiau. Už 11 km esančio Akismono (Aquismón) miestelio pavadinime uastekų (Huastecos) kalba minimas šulinys (pagal vieną versiją – „medis prie šulinio“). Šioje šachtoje prieglaudą nuo grobuonių surado daug paukščių. Tarp jų ir urvinių papūgų (aratinga holochlora). Tačiau čia gyvena ne kregždės, kurių vardu pavadintas urvas, o į jas panašūs paukščiai čiurliai.

Keletą metų Kregždžių urvas domino tik mokslininkus, bet kiek vėliau jį atrado ir speleologai. Po jų netrukus čia pradėjo lankytis atrakcijų ištroškę turistai. Dabar ten leidžiamasi net su parašiutais. Teigiama, kad šiuo metu paukščių Kregždžių urve mažiau nei prieš 40 metų.

„Kregždžių urvas“ pakankamai gilus, be parašiuto žmogus nuo olos krašto iki apačios kristų apie 12 sek., todėl čia mėgsta smagintis vadinamųjų „B.A.S.E. šuolių“ mėgėjai.

Urvas išlieka populiarus ir speleologų tarpe. Nusileidimas į olos dugną užtrunka apie 20 min. Tačiau tikras iššūkis – pakilti į viršų. Tai beveik 40 minučių didžiulės įtampos, net itin gerai pasiruošusiems tyrinėtojams. Paprastiems žmonėms toks pakilimas užtrunka net virš dviejų valandų.

Pastaruoju metu „Kregždžių urvas“ tapo savotiška šuolininkų bei parašiutininkų Meka.

 

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas