Ekspedicijos

A. Tivanenkos ekspedicija bandys įminti Kolčako lobio paslaptį

Kitais metais žymaus buriatų archeologo ir lobių ieškotojo Aleksėjaus Tivannekos (Алексей Тиваненко) organizuojama ekspedicija  ruošiasi grįžti į Baikalą, kad pratęstų Aleksandro  Kolčako aukso paieškas. Pirmoji ekspedicija tęsėsi nuo 2008 m. iki 2010 m. Tuomet ekspedicijos dalyviai tyrė Baikalo ežero dugną.

Nardydami archeologai 1640 m gylyje aptiko traukinio vagono nuolaužas, dėžes su pilietinio karo laikų šaudmenimis ir keturis aukso luitus (kiekvienas po 16 kg). Tačiau anuomet spėta pakelti iš ežero dugno tik vieną jų, o likę taip ir liko Baikalo ežero dugne tarp pabėgių ir akmenų.

Manoma, kad praeitų ekspedicijų radiniai gali būti dalis admirolo Aleksandro Kolčako užgrobto aukso, kuris dingo Rusijos pilietinio karo verpetuose. 1919 m. baltagvardiečiai, vadovaujami Kolčako, perėjo į puolimą ir kirto Uralą. Jie išvarė bolševikus ir iš Kazanės, esančios į rytus nuo Maskvos, ir iš Kazanės banko išvežė didžiąją dalį ten laikyto Rusijos iždo aukso atsargų. Baiminantis vokiečių dalinių puolimo per Pirmąjį pasaulinį karą, caro Nikolajaus II įsakymu 500 tonų aukso iš Sankt Peterburgo buvo nugabenta į Kazanę. Kalbama, kad caro auksas buvo sudėtas į 5000 dėžių. Baltagvardiečiams prireikė 1700 maišų ir 40 vagonų gabenti lobiui, kurio tuometė vertė siekė apie 650 milijonų rublių. Tačiau nugalėtojams vėliau pradėjo nesisekti. Admirolas Kolčakas, caro laivyno karininkas, kovėsi su bolševizmu, tačiau savo valdose sukūrė karinę diktatūrą, po “raudonųjų” puolimo pateko į sovietų rankas ir buvo sušaudytas. Manoma, kad 410 mln. rublių vertės aukso atsargų dalį Kolčako pusėje kovojęs Čekoslovakų korpusas po pralaimėjimo atidavė Maskvos vyriausybei už neliečiamumą ir galimybę laisvai grįžti į tėvynę. O kas atsitiko su likusiąja dalimi? Aukso pėdsakai dingsta Sibiro platybėse. Pasakojama, kad baltagvardiečiai žiemą bandė pervežti auksą Baikalo ežero ledu, tačiau sunkūs traukinio vagonai įlūžo, auksas nuskendo. Iš tiesų užšalęs Baikalas žiemą vis dar yra naudojamas eismui, Rusijos ir Japonijos karo metu kelių metrų storio ledu net būdavo nutiesiami bėgiai. Dabar daugelis tikisi sensacingų radinių.

Skeptiškai nusiteikusieji mano, kad lobis nenuskendo, o Baltoji gvardija jį išgabeno už šalies ribų ir deponavo Didžiosios Britanijos ir Japonijos bankuose. Kita versija yra tokia: atsitraukdami čekai jį išsigabeno ir pasisavino, todėl trečiąjį dešimtmetį jų šalis taip staigiai suklestėjo.

 

 

 

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas