Archeologo užrasai

Klaipėdos piliavietėje gausūs radiniai

Clipboard03

Mažai tyrinėti sunykusios Klaipėdos pilies klodai noriai atskleidžia praeities paslaptis:  vos mėnesį piliavietės teritorijoje besidarbuojantys Kaipėdos universiteto archeologai radinius skaičiuoja ne dešimtimis, o šimtais – nuo tradicinių keramikos šukių iki riterių šarvų fragmentų ar baltiškų papuošalų. Sparčiai kaupiamas pilies reliktų lobynas praeities tyrinėtojams atskleidžia daug vertingos informacijos apie pačią pilį ir jos gyventojų praeitį, gyvenimo būdą bei buitį.

Klaipėdos piliavietės archeologinių tyrimų vadovas doc., dr. Gintautas Zabiela neabejoja, jog didieji  atradimai dar prieš akis, nes 1-ajame tyrimų plote kol kas pasiektas tik 3-jų metrų gylis, o planuojama kasti dar antrątiek, iki pat viduramžių laikotarpio pilies gynybinio griovio dugno. Archeologų tikslas – išžvalgyti kuo ankstesnius ir dar netyrinėtus kultūrinius sluoksnius, galinčius atskleisti daugiau Klaipėdos pilies kūrimosi, gyvavimo ir sunykimo aplinkybių. „Klaipėdos pilį daugiausiai mes pažįstame tik iš išlikusių mūrų, kurie buvo atkasti anksčiau ir dabar eksponuojami po atodangomis, bet tai jau nykimo laikotarpis, o ankstesni sluoksniai iki šiol labai menkai tyrinėti. Dabar turim unikalią galimybę pažvelgti dar toliau į praeitį”,- teigia G. Zabiela.

Clipboard02 Clipboard04

Į uždarą tyrinėjimų zoną žiniasklaidininkus pakvietę archeologai ir rytinę pilies kurtiną šioje vietoje atkursiantys UAB „Pamario restauratorius” vadovai sako, jog kasinėjimai vyksta sparčiai. Uostamiesčiui itin svarbus Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, projekto I etapas  turi būti baigtas kitų metų rudenį, tad sparčiai suktis tenka tiek archeologams, tiek restauratoriams. Planuojama, jog tyrimai piliavietės teritorijoje bus baigti per rekordiškai trumpą laiką – iki šių metų gruodžio, įprastai tokios apimties projektą mokslininkai įgyvendintų per dvejus metus. UAB “Pamario restauratorius” direktorius Aldas Kliukas sako, jog tikslo vardan teko suremti pečius ir pritaikyti visiškai naują tyrimų organizavimo  metodiką. „Gruntą kasa dvi dešimtys mūsų darbuotojų, juos prižiūri bei radinius registruoja profesionalūs archeologai ir istorikai. Toks darbų organizavimo modelis kol kas nenuvylė nei vienos, nei kitos pusės. Dirbama produktyviai ir kruopščiai, to įrodymas – pro žemę kasusio darbininko akis nepraslydo net tokia smulkmena kaip metalinė adata”,- sako A. Kliukas.

Clipboard05 klaipeda

Beje, dr. G. Zabiela patikino, jog gerai išsilaikiusi adata – labai vertingas ir informatyvus radinys, kokių reta. Būtent šis kriterijus specialistams svarbiausias vertinant radinius. Pavyzdžiui, iškirstas riterio metalinio šarvo fragmentas – retas radinys, tuo pat metu liudijantis gynybinę pilies paskirtį. Taip pat neįprastas radinys vokiškosios kultūros pilyje – baltiškos stilistikos sagės, žiedai. Įdomių prielaidų tyrinėtojams kelia ir rasti žvejybiniai kabliukai bei jų dydis. Anot dr. G. Zabielos, galima tik spėlioti, kokio dydžio tuomet būdavęs žvejų laimikis, na, o mažesnė nei įprasta žirgo pasaga sufleruoja, jog žirgai viduramžiais būdavę mažesni nei mums įprasta.

Visa archeologinių tyrimų eiga kruopščiai fiksuojama, radiniai registruojami ir keliauja į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus specialistų rankas. Po tyrimų jie taps Klaipėdos pilies radinių kolekcijos dalimi, kuri po šio archeologinių tyrinėjimų etapo turėtų smarkiai pagausėti.

 

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas