Archeologo užrasai

Vilniaus piliakalniai

Kompleksą sudaro keturi piliakalniai: vienas kairiajame Vilnios krante ir trys dešiniajame, dabartinio Kalnų parko teritorijoje.

vilnius2

Pirmasis piliakalnis – Pilies Kalnas, Gedimino Kalnas – įrengtas atskiroje kalvoje, Neries ir Vilnios kairiuosiuose krantuose, jų santakoje. Iki XIX a.pr. piliakalnis buvo Vilnios dešiniajame krante, nes jį iš pietų ir vakarų juosė dabar jau užpilta senoji Vilnios vaga. Piliakalnio aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, 120×45 m dydžio. Šiauriniame šlaite yra senojo kelio žymės. Šlaitai statūs, 48 m aukščio. Jie ne kartą slinkę. Aikštelėje XV a.pr. pastatyta mūrinė Vilniaus aukštutinė pilis. Aikštelė išgrįsta akmenimis, dirvonuoja, šlaitai be medžių. Rytiniu šlaitu į aikštelę veda 1895 m. įrengtas akmenimis grįstas kelias. Šiaurinėje ir vakarinėje papėdėse buvo papėdės gyvenvietė, XIV a. apjuosta Žemutinės pilies mūrine siena.

pilies kalnas

Foto: Regina Katkevičienė

Kalnų parko (Altarijos) teritorijoje buvo 3 piliakalniai (vienas jų visiškai nuplautas) ir greta jų – didelė gyvenvietė. Kreivasis arba Pilkasis Kalnas yra 300 m į rytus nuo Pilies Kalno, Neries kairiajame ir Vilnios dešiniajame krante, Vilnios ir Neries santakoje esančioje aukštoje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 65×65 m dydžio. Pietvakarinis šlaitas erodavęs, status, iki 70 m aukščio, kiti žemesni, 15-30 m aukščio. Piliakalnis sunaikintas erozijos, viršus apardytas XVII-XIX a. buvusių įtvirtinimų. Pietinėje dalyje ant pylimo 1916 m. pastatyti 3 kryžiai (1948 m. nugriauti, 1989 m. atstatyti). Kalno viršus dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Stalo Kalnas įrengtas atskiroje kalvoje stačiais iki 20-35 m aukščio šlaitais, 600 m į rytus nuo Pilies Kalno, 50 m į rytus nuo Kreivojo Kalno. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, kiek pailga šiaurės-pietų kryptimi, 150×110 m dydžio. Aikštelė buvo iškasinėta duobėmis, 1955 m. kalno viršus sulygintas buldozeriais, tad dabar yra plokščias. Aikštelė dirvonuoja, į ją iš šiaurės rytų pusės veda gruntinis kelias, šlaitai apaugę lapuočiais.

Bekešo kalnas buvo įrengtas atskiroje kalvoje stačiais iki 45 m aukščio šlaitais, 500 m į pietryčius nuo Pilies Kalno, 300 m į pietus nuo Kreivojo Kalno, Vilnios dešiniajame krante. Aikštelės būta daugiau kaip 20 m pločio. Piliakalnyje 1579 m. buvo palaidotas didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro didikas Kasparas Bekešas (1520-1579), kilęs iš garsios vengrų didikų giminės. Jį čia laidojo dėl to, kad velionis buvo arijonų tikėjimo ir jo palaikų į katalikų kapines nepriėmė. Ant jo kapo buvo pastatytas 4 m skersmens ir 20 m aukščio aštuonkampis bokštas. Aplink piliakalnį išliko mažai duomenų, kadangi aikštelės likučiai, paplauti Vilnios, kartu su bokštu nugriuvo. XIX a. nuplautas ir likęs rytinis šlaitas. Dabar šioje vietoje yra žema vieta – Vilnios kairiajame krante esantis parkas.

Bekeso_kalnas

Foto: Józef Czechowicz . Paplautas Bekešo kalnas 1873–1881

Parengta pagal “Lietuvos piliakalnių atlasą”, III tomą.

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas