Turkija

Pavadinimas Turkija (turkiškai Türkiye, angl.Turkey)

Oficialus pavadinimas Turkijos Respublika (turkiškai Türkiye Cumhuriyeti, angl.Republic of Turkey)

Sienos Ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu rytuose, Iraku ir Sirija pietuose, Graikija ir Bulgarija vakaruose.

Valstybinė kalba turkų

Sostinė Ankara

Plotas 783,562 km2 (vandenys 1,78 %)

Etninė sudėtis turkai 76, kurdai 15,7, kiti – gruzinai, graikai, albanai, arabai, bulgarai, romai, žydai

Religija musulmonai 97-98 (sunitai 75, alevitai 23), kiti – ortodoksai, Romos katalikai, protestantai

Gyventojų sk. 73,722,988 (2010)

Šventės:

Sausio 1 – Naujieji metai

Balandžio 23 – Nacionalinė suvereniteto ir vaikų diena (Turkijos didžiosios tautinės asamblėjos įkūrimo diena)

Kovo 19 – Atatürko atminimo ir jaunimo sporto diena (Atatürko atvykimas į Samsuną ir Nepriklausomybės karo pradžia)

Rugpjūčio 30 – Pergalės diena (pergalė prieš įsiveržėlius 1922 m.).

Spalio 29 – Respublikos diena (Turkijos Respublikos deklaracijos sukaktis)

Lapkričio 10 Atatiurko mirties metinės (1938 m.). Šitą dieną apie 9.05 val. visa šalis minutei nutyla, praeiviai sustoja (ir Jums rekomenduojama taip padaryti), sugaudžia sirenos, mašinos įsijungia garsinius signalus.

Religinės šventės

Sausio 10 – Vasario 8 –  Ramadanas yra devintasis mėnuo pagal islamo mėnulio kalendorių. Jo metu musulmonai 30 dienų nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo privalo susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo bei lytinių santykių. Pasninkas neprivalomas ligoniams, keliaujantiesiems, nėščioms ar kūdikį maitinančioms moterims. Kadangi pranašui Mahometui per ramadaną buvo apreikštas Koranas, daugelis tikinčiųjų šį mėnesį ilgas valandas praleidžia mečetėse.

Seker Bayrami: Trijų dienų šventė, kuomet valgomi saldumynai. Švenčiama baigiantis ramadano mėnesiui (Mažasis bairamas) ir praėjus 70 d. po jo (Didysis bairamas).

Kurban Bayrami: Keturių dienų aukojimo šventė, jos metu skerdžiamas ėriukas. Jo mėsą dalina į tris dalis – vieną dalį atiduoda vargšams per labdaros organizacijas, antrą – artimiesiems, o trečią suvalgo patys. Per šią šventę visa giminė sueina kartu. Vaikams dovanojami pinigai ir saldumynai.

Religinių švenčių datos kasmet keičiasi, kadangi musulmonai švenčia pagal mėnulio kalendorių. Mėnulio metai yra 10-11 dienų trumpesni už saulės metus. Todėl ir islamiškos šventės kasmet atsikelia 10-11 dienų anksčiau. Pagal tai:

Seker Bayrami bus švenčiamas: 2008 rugsėjo 30, spalio 1-2 dienomis, 2009 rugsėjo 19-21 dienomis, 2010 rugsėjo 8-10 dienomis

Kurban Bayrami bus švenčiamas: 2008 gruodžio 8-11 dienomis, 2009 lapkričio 27-30 dienomis, 2010 lapkričio 16-19 dienomis

Kas 32 metus atsitinka taip, kad viena iš šių religinių švenčių yra švenčiama du kartus per metus. Pvz, kurban Bayrami buvo švenčiama nuo 2006-ųjų gruodžio 31-os iki 2007-ųjų sausio 3-os, ir 2007 gruodžio 20-23 dienomis. Tas pat buvo atsitikę su Seker Bayrami 2000-aisiais, ir dabar iki 2032 metų nebepasikartos.

Tradicinė virtuvė

Sakoma, kad yra trys didžiosios pasaulio virtuvės: kiniečių, prancūzų ir turkų. Turkiška virtuvė šalies svečiams visada pateikia malonių staigmenų.

Daugybę amžių tobulinta ir eksperimentuota, todėl šiandien turkiška virtuvė tai tikras meno šedevras. Receptų bei ingredientų įvairovė ir paprastumas – tai skanių patiekalų garantija.

Kebabai – tai patiekalai iš marinuotos arba žalios mėsos, kartais kepami ant iešmo, o kartais griliuje. Beveik kiekvienas Anatolijos rajonas turi savo ypatingąjį kebabą. Dažniausiai maistui Turkijoje yra naudojama aviena. Jos gabaliukai suverti ant iešmo ir kepti ant medžio anglies žarijų – tai žymusis „šiš kebab“, dabar žinomas daugelyje pasaulio valstybių. „Doner kebab“ ne mažiau žinomas turkiškos virtuvės patiekalas, gaminamas iš ant vertikalaus iešmo suvertos ir prie karšto griliaus besisukančios mėsos. Taip pat vertėtų paragauti kitų tipiškų mėsos patiekalų – „alanazik“, „sač kavurma“, „tandir“ ir įvairių rūšių „kofte“.

Baklažanas naudojamas daugelyje patiekalų: nuo „karniyarik“ ir „hünkarbegendi“ iki „patlican salatasi“ (baklažanų salotos) ir „patlican dolmasi“ (kimšti baklažanai). Baklažanai gali būti verdami kartu su svogūnais, česnaku ir pomidorais, vėliau patiekiami atšaldyti kaip „imam bayildi“.

Dar viena turkų virtuvės ypatybių – „pilav“ ryžių patiekalas, kurį nepatyrusiam virėjui yra sunku paruošti. Juodosios jūros regione yra gaminami ryžiai su smulkiomis žuvytėmis, vadinamas „hamsili pilav“. Kitas įdomus valgis iš to paties regiono – „miroloto“.

Biorekai (“börek”) yra pyragaičiai iš sluoksniuotos tešlos su mėsos, sūrio, špinatų ar bulvių įdaru. Skanusis turkiškas jogurtas yra puikiai žinomas. Iš jo gaminamas patiekalas „džadžik“ („cacik“), kažkuo panašus į lietuviškus šaltus barščius be burokėlių. Nederėtų pamiršti paragauti ir manti su daugybe jogurto.

Nemaža patiekalų, keptų ant alyvų aliejaus, vadinami „zeytinyaglilar”. Vienas iš jų – Dolma. Taip gali būti vadinama vynuogių arba kopūsto lapai ir žalieji pipirai įdaryti ryžiais su prieskoniais. Taip pat derėtų paragauti ir „Baklali Enginar“ (su artišokais) ir „Tekmil Lahana“ (su kopūstais)

Turkiški saldumynai yra gerai žinomi visame pasaulyje. Gaminant tokius patiekalus kaip „sütlac”, „tavuk gögsü”, „kazandibi“, „helva“ ar „asure“,kaip pagrindinis ingredientas yra imamas pienas. Tačiau geriausiai žinomi pyragaičiai yra „baklava“ ir „kadavif“.

Tarp nacionalinių turkiškų gėrimų reikėtų paminėti tokius kaip: turkiška kava, turkiška arbata, airanas (ayran), shira, saglam, sahlep, ir boza. Turkiška kava patiekiama mažuose indeliuose, gali būti geriama be cukraus, su trupučiu cukraus arba labai saldi. Ji yra specifinio skonio. Nacionalinis alkoholinis gėrimas – anyžinė degtinė „raki“. Geriama gryna arba dažniausiai atskiedus vandeniu. Atskiedus pasikeičia gėrimo spalva, dėl to vietiniai žmonės praminė raki „liūto pienu“.

Sriubos Turkijoje yra taip pat labai populiarios. Jos gali būti skystos arba tirštos, bet jų pagrindas yra mėsos sultinys. Paprastai sriuba yra patiekiama pačioje pradžioje. Pati populiariausia sriuba, ko gero, yra iš lęšių („mercimek“), bet ir kitos rūšys nenusileidžia: „yayla“, „tarhana“, „asiran“, „guli“.

„Meze“ yra aperityvas, dažniausiai patiekiamas vakare, po darbų prieš vakarienę, arba maistą užgeriamą vynu arba raki. Po truputį ir lėtai valgomas meze sukelia apetitą prieš pagrindinį maistą. Meze gali būti: giozleme, kepinti baklažanai su jogurtu, basturma, „kisir“, humusas, žuvies maltinukai, ėriuko smegenys su daugybe citrinų sulčių. Daugumoje restoranų meze yra atnešama iškarto, vos tik užsisakius gėrimus.

Valiuta Turkijos lira (TRY)

Laiko juosta UTC +2

Vasaros laikas UTC +3

Interneto kodas .tr

Šalies tel. Kodas 90

Viza:

Lietuvos piliečiai, patekdami į Turkijos Respubliką nebeprivalo turėti atvykimo vizos. Jei planuojate šalyje būti iki 90 dienų iš 180 per metus, tuomet vizos nereikia. Norint būti ilgiau gali tekti gauti leidimą gyventi šalyje. Tiksli ir atnaujinta informacija yra skelbiama Turkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.

Lietuvos ambasados adresas

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA TURKIJOS RESPUBLIKOJE, UZBEKISTANO RESPUBLIKAI IR IRANO ISLAMO RESPUBLIKAI

Mahatma Gandi Cad. No. 17/8-9

06700 G.O.P.Ankara, TURKEY

Tel. +90 312 447 07 66;

Faks. +90 312 447 06.

E-paštas: amb.tr@urm.lt

www.tr.mfa.lt

unesco

 

Turkijos UNESCO saugomų objektų sąrašas

 

 

Šventės Turkijoje

Turkija

Visi straipsniai - Turkija

Fatal error: Call to undefined function get_field() in /home/federaci/domains/quest.lt/public_html/wp-content/themes/qrider/salys-post-template.php on line 87