Garsas

Kiniškas dvistygis muzikos instrumentas – erhu

Kiniškas dvistygis muzikos instrumentas –  erhu (二胡)

Erhu yra kildinamas iš kito dviejų stygų mongolų genties Si (Xi), gyvenusios Kinijoje daugiau nei prieš tūkstantį metų, instrumento, vadinamo Sicin (xiqin).

Valdant Sungų (Song) Dinastijai erhu buvo grojama imperatorių puotų metu, o valdant Juanų (Yuan), Mingų (Ming) ir Čingų (Qing) dinastijoms, šis instrumentas vis labiau populiarėjo ir buvo naudojamas kaip akompanimentas Kinų operoje.

Erhu, kuris šiuolaikinėje Kinijoje yra vienas populiariausių instrumentų, solo instrumentu tapo tik XX a. Erhu, užsieniečiams dar žinomas kaip kinų smuikas, Kinijos nacionaliniuose orkestruose užima tokią pat svarbią vietą, kaip ir smuikas simfoniniame orkestre. Šiuo metu jo garsus galima girdėti beveik visuose kinų muzikos stiliuose.

Aštuoniakampės formos erhu rezonatoriaus korpusas pagamintas iš juodmedžio arba sandalmedžio, o priekinė dalis aptraukta pitono oda. Ši detalė yra svarbiausia erhu dalis, nes gyvatės odos reverberacija suteikia erhu unikalų tembrą. Garso plokštė pritvirtinta prie vertikalaus kaklelio, kurio viršuje yra du dideli kaišteliai, skirti stygoms derinti.

Yra keli svarbūs erhu grojimo technikos elementai. Pirma, priešingai nei vakarietiškuose styginiuose instrumentuose, čia nėra grifo. Tai reiškia, kad atlikėjas spaudžia stygas ore, nenaudodamas grifo.

Kitas ypatumas yra tai, kad 76 centimetrų ilgio strykas, pritvirtintas arklio plauku, eina tarp dviejų stygų, ir jo negalima nuimti. Taigi stryko neįmanoma atskirti nuo instrumento, nebent nutrūkus arba nuėmus vieną iš stygų. Stygos gaminamos iš šilko, tačiau šiuo metu naudojamos ir metalinės stygos.


Fatal error: Call to undefined function get_field() in /home/federaci/domains/quest.lt/public_html/wp-content/themes/qrider/single-cat-7.php on line 33