Archeologo užrašai

Airėnų akmens įrašų kilmės beieškant

Norintiem pamatyti kaip atrodė Lietuvos girios senovėje, patartina apsilankyti  Dūkštų  ąžuolyną. Šis unikalus miškas yra pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kernavės, apie 1 km  už Dūkštų miestelio. Šiandien čia įrengtas pažintis takas. Palei Dūkštų ąžuolyno pažintinį taką, pastatyta virš 38 skulptūrų, vaizduojančių lietuvių legendų ir mitologijos personažus.

Vienas iš paslaptingų Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako objektų – Airėnų akmuo su ženklais. Tai pilko stambiagrūdžio granito riedulys. Akmens viršutinėje pusėje, nulygintame plotelyje, iškalti ženklai, primenantys simbolius ar graikiškus rašmenis, kurių prasmė ir reikšmė iki šiol nežinoma.

Vakariniame šone iškaltas lygiakraštis kryžius. Vieta, kurioje yra akmuo, dabar yra pasikeitusi. Anksčiau ji buvo panaši į senovėje pasirenkamas aukurų vietas. Aplink augo seni ąžuolai, greta buvo šaltiniuota pelkutė.

Spekuliacijų šia tema daugybė: vieni tuose rašmenyse įžiūri runas, kiti – senovinius dviejų žmonių inicialus. Tačiau kokiam konkrečiai raidynui galėtų priklausyti šie inicialai – irgi nėra aišku. Dar viena hipotezė teigia, kad tai yra riboženklis tarp bajorų valdų. Lietuvoje ant ribas ženklinančių akmenų dažnai buvo iškalami lygiakraščiai kryžiai.

Akmuo, kaip manoma, kiek nustumtas į šalį nuo pirminės savo vietos. Aplinkiniai žmonės mano, kad akmens nesuprantamai užrašyta, jog čia paslėptas lobis. Nuo seno po akmeniu daug kas bandė pasikasti, ieškodami pinigų. XX a. pabaigoje  jį buvo bandoma ir traktorium nustumti, todėl dabar šis akmuo guli šiek tiek kitoje vietoje.

Kol kas nei viena iš hipotezių nėra patvirtinta, pasak archeologų labiausiai tikėtina, jog tai paprasčiausiai kažkieno pokštas. Tiesa tai nereiškia, kad akmuo negalėjo būti riboženkliu. Bet užtikrintai galima teigti, jog tai nėra runos. Vien jau pavadinimas „runos“ nurodo, jog tai skandinavų, o ne baltų raštas. Runos – germanų genčių raštai, naudoti dabartinės Danijos, Švedijos, Norvegijos, o vėliau ir Islandijos bei Grenlandijos teritorijose. Žodis „runa“ – germaniškos kilmės, jo šaknis „run“ – reiškai „paslaptį“. Todėl jau pati formuluot „baltiškos runos“ arba dar blogiau „lietuviškos runos“ būtų visiškai neteisinga.

 

Dūkštų sengirė

 

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas