Keliautojų pasakojimai

Dieveniškių istorinis regioninis parkas

Tai Lietuvos pusiasalis, iškyšulys, apendicitas ar net Vatikanas, tiek pavadinimų turi kraštas Šalčininkų rajone, kuris iš trijų pusių yra apsuptas Baltarusijos. Ten nepateksi be asmens dokumento, nes įvažiuoti galima tik pro Širvių pasienio postą, o grįžtant ir bagažinę pasieniečiai patikrins – ar neparsivežat kokio baltarusiško gėrio… Pasakojama istorija, kad 1939 m. Kremliuje braižant Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto ribas, ant stalo gulėjusi Josifo Stalino pypkė, kadangi niekas neišdrįsęs tos pypkės pajudinti, tai ir apibrėžę sienas drebančia ranka – apie pypkę.

Nemažą dalį iškyšulio ploto užima Dieveniškių istorinis regioninis parkas, įsteigtas siekiant išsaugoti ir tvarkyti kultūros ir gamtos požiūriu vertingus Dieveniškių kraštovaizdžio, etnokultūrinius kompleksus.  Dieveniškių krašte gausu archaiškų rėžinių kaimų, kuriuose pasijauti lyg patekęs į senovės lietuvių gyvenimą. Parke įrengta aiški informacinė sistema, todėl visus objektus labai lengva rasti.

Pravažiavę pasienio postą, pasukame link Stakų ąžuolo.

azuolas

Stakų ąžuolas

Netoli ąžuolo, miškelyje ant kalvos, radome Stakų konglomeratų luistus, susicementavusius iš smėlio ir žvyro. Geologinį objektą sudaro 2 luistai, tačiau jie nėra moksliškai ištyrinėti, nors manoma, kad juos čia atvilko ledynas.

staku konglomeratai

Stakų konglomeratai

Šiame krašte gausu gatvinių kaimų, kurie įsikūrė Valakų reformos metu, kai kaimų žemės buvo skirstomos taisyklingos formos ilgais sklypais, padalytais į tris sėjomainos laukus, o šie – į siaurus rėžius. Vien 8 km ruože tarp Poškonių ir Dieveniškių yra 13 gatvinių kaimų.  Valakų reforma nustatė kaimo ir sodybos planavimo taisykles: gatvė yra pagrindinė kaimą jungianti ašis, prie gyvenamojo namo yra „švarusis” kiemas (atšlaimis) ir ūkinis kiemas prie kluono (kluoniena).  Vienas iš tokių kaimų – Poškonys, dar vadinami Dieveniškių istorinio regioninio parko sostine. Įspūdingiausia senoji kaimo dalis su išlikusiomis XIX a. pab. -XX a. pr.  sodybomis.

poskonys

Poškonių rėžinio kaimo gatvelė

poskonys1

Šalia kaimo išliko 24 pilkapių grupė. Juos tyrinėjant rasta V-VI a. degintinių kapų su įkapėmis.

pilkapynas

Poškonių pilkapynas

Visai netoli,  miške, auga gražuolis Grybiškių ąžuolas. Prie jo 1971 m. buvo rastas didžiausias Lietuvoje baravykas, kuris yra įrašytas į rekordų knygą. Baravyko svoris buvo 3,05 kg, o kepuraitės skersmuo buvo 49 cm.

staku

Grybiškių ąžuolas

Pakeliui link Dieveniškių pravažiavome laukuose gulinčius Didžiulių mitologinius akmenis – Jankelį ir Jankeliuką. Iš  liaudies  padavimų  ir  pasakojimų,  tai  du  muzikantai – smuikininkai. Šie mitologiniai akmenys apipinti gražia legenda, esą viename kaime vyko vestuvės. Vestuvininkus linksmino muzikantai smuikininkai Jankelis ir Jankeliukas. Po vestuvių keliaudami namo, muzikantai priėjo didžiulį, tamsų raistą ir jo pakraštyje sustojo pailsėti. Netikėtai jie pamatė degantį laužą. Čia kaimo naktigoniai ganė arklius. Jie pakvietė muzikantus prie laužo, ir netrukus liejosi kalbos, muzika bei dainos. Auštant naktigoniai išsivedė arklius namo. Kitą vakarą naktigoniai vėl atjojo dainuodami į tą pačią raisto vietą arklių ganyti ir labai nustebo, pamatę, kad toje vietoje, kur jie paliko ilsėtis muzikantus, stūkso dideli akmenys. Raisto laumės juos užbūrė ir pavertė akmenimis.

jankelis

Jankelis ir Jankeliukas

Užsukome ir į dar vieną gražų gatvinį Rimašių kaimą, įsikūrūsį Gaujos upelio krante.

rimasiai

Rimašių etnokultūrinis kaimas

Viso iškyšulio centras – Dieveniškių miestelis. Pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1385 m. ir vadinama didiko Míngalos kiemu.  Miestelis išaugo patogioje vietoje – kryžkelėje tarp Vilniaus, didelių Geranainių ir Trobų miestelių ( dabartinė Baltarusija). Į Dieveniškių centrinę aikštę sueina net penkios gatvės (taip pat penkios gatvės sueina į centrinę aikštę Plungėje, o net šešios – Joniškyje), aiškštės gale stovi 1783 m.  pastatyta Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia. 1903 m. pastatyta varpinė, kuri naudojama ir kaip šventoriaus vartai.

dieveniskiu baznycia

Dieveniškių Švč.Mergelės Marijos rožančinės bažnyčia

Paskutinis kelionės taškas – Gaujos pažintinis takas, kuris vingiuoja pagal Gaujos upelį. Takas neilgas, tik 1,7 km, buvo smgau praeiti, tik į tako pabaigoje pastatytą medinio bokštelio viršų lipti nedrįsom, nes laiptelis likęs tik kas antras, o ir tie patys ne tvirčiausi…

gauja1

 

gauja2Vaizdas į Gaują iš bokštelio

 

http://www.kelioneslietuvoje.com/

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas