Lietuva

Kryžiaus kelias – Verkių Kalvarija

Europoje neturintis analogų kryžiaus kelias – Verkių Kalvarija. Veikia Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija. Netoliese teka Cedronas (Baltupis; dešinysis Neries intakas).

Verkių Kalvarija – kraštovaizdžio tipo Kryžiaus kelias, įkurtas 1662–1669 m. ir unikalus savo stočių skaičiumi: 22 mūrinės koplyčios, 7 mediniai vartai, medinis tiltas – koplytėlė ir aukštai ant kalno iškilusi vėlyvojo baroko stiliaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia (pastatyta 1772 m.).

Įsteigti Verkių valdose Kristaus kančios kelio stotis sumanyta kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš rusų kariuomenę 1655–1661 m. Rusijos ir Lietuvos kare. 1662 m. Verkių valdose tam buvo skirta apie 170 ha žemės, Vilniaus kapitula Kalvarijų statyboms paskyrė vienkartinę dotaciją. Verkių apylinkių kalneliai buvo pervadinti Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, o Baltupio upeliui suteiktas Cedrono vardas. Pirmoji medinė bažnyčia bei koplyčios pastatytos iki 1669 m. Aleksandro Sapiegos iniciatyva prižiūrėti Verkių Kalvariją ir globoti piligrimus 1668 m. buvo pavesta Vilniaus Šventosios Dvasios konvento dominikonams. Po metų Kalvarijų ansamblis visiškai perduotas Dominikonų ordino žinion. 1669 m. birželio 9 d., per Sekmines, Kalvarijos buvo iškilmingai pašventintos. 1675 m. Mikalojus Pacas perdavė jas iš Varšuvos atvykusiems dominikonams observantams, priklausiusiems Šv. Liudviko Bertrand’o kongregacijai. Tais pačiais metais visas Kalvarijų kompleksas sudegė, todėl Verkiuose įsikūrę naujieji šeimininkai ėmėsi jį atstatyti. Buvo pradėta statyti pirmoji mūrinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir vienuolynas, 1683 m. gauta aukų mūrinės Kristaus kapo koplyčios ir mūrinio Švč. Mergelės Marijos namelio statybai.

XVII–XVIII amžių sandūroje iškilo trinitorių vienuolynas su Švč. Trejybės bažnyčia, veikusiai kaip Verkių dominikonų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios filija. 1755 m. Kalvarijos buvo grąžintos dominikonams observantams. 1772 m. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir 20 koplyčių buvo pašventintos.

1962 m., sovietų valdžios nurodymu Kalvarijų koplyčios, išskyrus keturias, stovinčias arčiausiai bažnyčios, buvo išsprogdintos, o 1963 m. – galutinai nugriautos. 1990–2002 m. nugriautos koplyčios buvo atstatytos.

Kryžiaus kelio apvaikščiojimo schema

Kalvarijų koplyčios

Einant Vilniaus Kalvarijų takais ir pasukus į Neries pusę, nuo kalvų atsiveria žemutinėje upės slėnio terasoje išsidėstęs trinitorių vienuolyno ansamblis. Vienuolius trinitorius šioje vietoje, vadintoje Senąja Slabada, 1700 m. apgyvendino žymiausias jų protektorius Lietuvoje-Vilniaus vyskupas Kazimieras Konstantinas Bžostovskis ir nuo tada vietovė pavadinta Trinapoliu (trinitorių miestu).

Vilniaus  (Trinapolio) buvęs trinitorių vienuolynas ir  Švč. Trejybės bažnyčia

Kelias link Verkių rūmų ir vandens malūno palei Nerį

Verkių vandens malūnas

Pastatytas XIX amžiaus antroje pusėje. Tai mūrinis dviaukštis liaudies architektūros stiliaus pastatas su pusrūsiu, šlaito apačioje pereinančiu į cokolinį aukštą. Iki Pirmojo pasaulinio karo malūnas buvo varomas vandens, vėliau – elektros. Jis veikė iki 1975 metų. Dabar čia veikia restoranas „Vandens malūnas“.

Laiptai į Verkių rūmus

Už Verkių vandens malūno kiek paėjus pasukti dešiniau (pirmas posūkis į dešinę).

Kairėje kelio pusėje – Staviškių piliakalnis

Staviškių piliakalnis įrengtas atskiros kalvos pietinėje dalyje. Aikštelė trikampė, pailga šiaurė – pietų kryptimi, 50 m ilgio, 40 m pločio šiauriniame krašte, su iki 1 m aukštesniu viduriu. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Jos rytiniame krašte stovi 1928 m. pastatyta Jėzaus skulptūra. 2000 m. rytiniame šlaite įrengti laiptai.

1995 m. Valdas Vainilaitis piliakalnyje ištyrė 12 m², kultūrinio sluoksnio nerado. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas