Lietuva

Pėsčiomis po Viekšnius (4 km)

68875744

Kelionės metu aplankysime Viekšnių miestelio vertybes – čia esančius paminklus, muziejus, maldos namus ir kitus objektus, kurie galėtų sudominti į šį miestelį atvykusius poilsiautojus ir svečius.

untitled

Atsisiųsti žemėlapį

1. Paminklas Biržiškų šeimai

Pagarbą didžiai Biržiškų šeimai kraštiečiai išreiškė 1995 m. rugpjūčio 25 d., Viekšnių centre jiems atidengdami paminklą. Tai vienas pirmųjų Lietuvoje paminklų ne atskiram asmeniui, o visai šeimai, kuri savo darbą, talentus paskyrė Lietuvai. Paminklo skulptorius Česlovas Pečiukas, architektas Reginaldas Palukaitis. Ant šešių paminklo šoninių plokščių — brolių profesorių ir jų tėvų bareljefai ir užrašai, trumpai nusakantys jų nuopelnus gimtajam kraštui.

2. Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus

Pačiame Viekšnių miesto centre, buvusios aikštės kampe, baltomis langinėmis kviečia užsukti senoji Viekšnių vaistinė. Manoma, kad tai seniausias Viekšnių pastatas, statytas XVIII a. Tačiau kaip jis išsilaikęs! 1859 m. turgavietės kampe provizorius iš Telšių Fiodoras Geldneris (vėliau – Theodor(as) von Göldner(is)) už 1200 sidabrinių rublių įsigijo XVIII amžiuje rabino Abbe Joffes pastatytą namą. Fiodoras pusę nupirkto namo pavertė vaistine, o prie likusios dalies pristatė du kambarius, skirtus šeimos gyvenimui. Vaistinę 1883 m. iš varžytynių už 5000 sidabrinių rublių įsigijo Žagarės klebonas K. Aleksandravičius ir perdavė savo augintam ir mokytam sūnėnui, Maskvos universitete farmacijos studijas baigusiam ir chemiko D. Mendelejevo paskaitų klaususiam Vincui Aleksandravičiui. K. Aleksandravičius sūnėnui prisakė kasmet skirti po 300 rublių kurio nors neturtingo giminaičio auklėjimui, neparduoti vaistinės, o kada nors tokiomis pačiomis sąlygomis ją perduoti įpėdiniui. Apleistą vaistinę V. Aleksandravičius per 42 metus pavertė pavizdinga įstaiga.

1925 m. vaistinę perėmė provizoriaus sūnus Juozas Aleksandravičius. Jis kaip ir tėvas pelnė didelę visuomenės pagarbą, bene vienintelis šiuose kraštuose savininkas, sovietinei valdžiai nacionalizavus vaistinę (1940 m.), paliktas joje dirbti bei paskirtas dirbti vedėju. 1960 m. jo dėka buvo įkurta senų farmacijos reikmenų ekspoziciją, skirta vaistinės 100-mečiui paminėti. Jis čia pradirbo keturis dešimtmečius. 1980 m. dėl avarinio pastato stovio vaistinė perkeliama į kitas patalpas, o 1987 m. pastatą perdavus Kultūros ministerijai, gaunamas leidimas restauruoti vaistinę ir įsteigti muziejų. 1991 m. pradedami restauracijos darbai, o 1995 m. senoji vaistinė vėl atveria duris klientams, o kartu ir muziejaus lankytojams, kurie čia gali susipažinti su įrengtu XIX a. pabaigos inteligento butu bei senaisiais farmacijos reikmenimis. Vėliau atkuriamas ir vaistinės vaistažolių sodas.

3. Aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus

Aleksandras Griškevičius laikomas Lietuvos aviacijos pradininku. Jis gimė 1809 m. Kėdainių krašte, Krakių apylinkėse. Nuskurdusių bajorų vaikas vis dėlto įgijo gerą išsilavinimą, mokėjo ne tik lietuvių, lenkų, rusų, bet ir keletą Vakarų Europos kalbų. Dirbo raštininku teismuose ir kitose valdiškose įstaigose, o laisvu laiku atsidėdavo skraidymo teorijos ir filosofijos studijoms, projektavo ir, sakoma, pats konstravo skraidymo aparatus. Vieną savo projektą aprašė 1851 m. išleistoje knygelėje „Žemaičio garlėkys“. Tai turėjo būti garo mašinos su propeleriu varomas aerostatas su horizontaliais sparnais.

Aviatorius A. Griškevičius yra žinomas ir kaip filosofas, palikęs studiją „Gamtos tikrovė arba matematinės išvados apie dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais, populiariais pašnekesiais“. Mirė A. Griškevičius 1863 m. vasario 24 d.

1981 m. restauruotame pastate, kur aviatoriaus gyventa, pedagogo A. Gedvilo ir kitų kraštotyrininkų pastangomis atidarytas memorialinis muziejus. Jame eksponuojamas A. Griškevičiaus suprojektuoto ir aprašyto skraidymo aparato „garlėkio“ maketas, aviatoriui skirti meno kūriniai, žiniasklaidos publikacijos, informacinė medžiaga apie aviacijos raidą Lietuvoje ir Viekšnių krašte, taip pat lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimą atskleidžiančios fotonuotraukos, paveikslai, knygos, filatelijos kolekcija. Ilgainiui šią ekspoziciją papildė muziejaus kūrėjų (mokytojas Algirdas Gedvilas ir kraštotyrininkė medikė Apolonija Sriubaitė) sukauptų XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Viekšnių krašto buities rakandų ir daiktų rinkinys, saugoma kraštotyrininkės Amelijos Urbienės surinkta ir apibendrinta medžiaga apie Viekšnių krašto žmonių papročius, kalbą, amatus, taip pat galima pasigrožėti Juozo Rušino ir kitų šio krašto tautodailininkų kūrybos paveldui.

4. Viekšnių vandens malūnas

Viekšniuose viena iš labiausiai lankomų vietų – senasis vandens malūnas, kuris yra technikos paminklas. Jį 1897 m. pastatė Pranciškus Lengvenis. Buvo supiltas pylimas, pastojęs kelią Ventos srovei ir privertęs ją sukti malūno turbiną. Malūnas beregint sukėlė Užventės kaimo kairiajame Ventos krante gyventojų nepasitenkinimą, nes polaidžių metu tvenkinyje nebetelpantis vanduo užliedavo daržus. Malūne buvo sumontuotos dvejos girnos, kruopų šatrai, piklius, milo vėlimo įrengimai. Verslas davė pajamų, tad 1920 m. malūne buvo įrengti valcai, 1925 m. – vilnų karšykla ir verpykla, atnaujinta milo vėlykla, po 1928 m. sumontuotas generatorius, tiekęs miesteliui elektrą. Raudonų plytų malūno pastatas išlikęs be didesnių pakeitimų, išlikusi gabaus šio krašto meistro V. Juodeikio 1917 m. pagaminta turbina. Pirmame pastato aukšte buvo malimo įrengimai ir „žmonių troba“, antrame – girnos, šatrai, piklius ir malūnininko butas (2 kambariai su virtuve) bei kambarys meistrui ir gizeliams. Trečiasis aukštas vadintas bėlingiu, jame buvo didelis ratas, kuris sukdavo keltuvą su grūdų maišais.

Kabantis tiltas – 1989 m. netoli vandens malūno Ventos upės krantus sujungė kabantis tiltas.

5. S. Chrisčinavičienės kūrybos darbų galerija „Snieginos giesmė akmenėliui“

Savo paveikslus ir kitus meninius kūrinius menininkė nuo 1999 m. liepos 17 d. eksponuoja Viekšniuose, Vytauto g. 43 savo namuose įkurtoje galerijoje „Snieginos giesmė akmenėliui”. Lankytojai nemokamai priimami pirmadieniais – penktadieniais nuo 17 val., šeštadieniais, sekmadieniais visą dieną. S. Chriščinavičienės paveikslų galeriją gausiai lanko ne tik lietuviai, bet ir svečiai, atvykę iš įvairių pasaulio šalių:

S. Chriščinavičienė iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių žemės turtų susirnko 40 žemės spalvų paletę ir sukūrė tapybos žeme techniką. Iš viso yra sukūrusi apie 500 paveikslų. Taip pat yra išleidusi tris savo poezijos rinkinius – „Eilės, išbirusios iš smėlio” (2005 m.), „Šimtmečių sandūroje” (2007 m.) ir „Iš gyvenimo siūlų” (1912 m.).

6. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Iš kurios pusės į Viekšnius bežvelgtum, akys pirmiausia išvysta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią su dangų remiančiu bokštu. Pastatyta pagal produktyvaus ano meto architekto Kiršteino projektą, daugiau kaip pusantro šimto metų ji yra šio krašto žmonių ramybės ir dvasinės atgaivos šaltinis. Erdvus neogotikinis kryžiaus formos bažnyčios pastatas tarsi atkartoja Didelių Europos miestų katedrų planą ir iki šiol yra svarbiausias miesto panoramos akcentas. Spėjama, kad bokštas buvo pamūrytas vėliau. Jau po II pasaulinio karo atkurta bokšto smailė. Bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, įrengti 5 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

7. Paminklas Vytautui Didžiajam

1930-07-13 buvo pastatytas (pašventintas) paminklas Vytautui Didžiajam. Paminklo statybą sumanė ir organizavo Viekšnių progimnazijos kapelionas Juozas Stasiulis ir Vytautų klubas. Paminklo autorius Kostas Remeika iš Veiviržėnų. Paminklas 4 m aukščio, betoninis. Vienoje pusėje yra Vytautas, Trakų pilis, Vytis, kitoje pusėje – šv. Aloyzas, Trijų kryžių kalnas ir žemaičių simbolis – meška. 1983– 1984 ir 1999 m. restauruotas.

8. Profesorių M. V. V. Biržiškų memorialinė ekspozicija

Namas, kuriame gyveno įžymių, Lietuvai daug nusipelnusių trijų brolių profesorių – Mykolo, Vaclovo, Viktoro Biržiškų – šeima, yra atstatytas ant senųjų namo pamatų, palikus dalį autentiškų medžiagų pagal turimą seno namo planą.

Dabar čia, buvusiuose Biržiškų šeimos kambariuose, glaudžiasi miestelio biblioteka bei yra įrengta profesorių M. V. V. Biržiškų memorialinė ekspozicija. Muziejaus rinkinį sudaro Biržiškų šeimoje naudoti baldai, knygos, dokumentai, nuotraukos.

9. Daktaro Antano Biržiškos sveikatos namai

Gydytojas Antanas Biržiška (1855-1922), baigęs 1880 m. Maskvos universitetą, apsigyveno Viekšniuose ir iki mirties gydė miestelio ir plačių apylinkių žmones. 1937 m. gegužės 17 d. Mykolas Biržiška, Antano sūnus, parašė Viekšnių valsčiaus Viršaičiui pareiškimą, kuriame išreiškė norą Viekšniuose pastatyti “mūrinius sveikatos namus, jei valsčius tam reikalui paskirs tinkamą žemės sklypą”, ir taip išreikšti meilę ir pagarbą savo tėvui, ilgus metus dirbusiam Viekšniuose ir gydžiusiam apylinkės žmones. “Namams pastatyti skiriu visus turimus pinigus ( per 30 tūkstančių litų)…”

10. Stačiatikių Šv. Iljos Radonežiečio cerkvė

Apžiūrinėjant Viekšnius, akys neabejotinai užkliudys ir kuklų, tačiau išvaizdų cerkvės siluetą. Jis primena, jog daugiau kaip du šimtmečius čia su lietuviais ir žemaičiais taikiai sugyvena rusų diaspora. Mūrinė Šventojo Stebukladario Sergijaus Radoniečio cerkvė pašventinta1875 m. liepos 20 d. Sergijus Radonietis, gyvenęs XIII a., yra vienas reikšmingiausių ir daugiausia stačiatikių bažnyčiai nusipelniusių šventųjų. Pastatyta cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Viekšnių stačiatikių parapija vienijo ne tik miestelio, bet ir aplinkinių valsčių rusakalbius gyventojus. Atkelti į Lietuvą, rusai kurdavosi kompaktiškai, o jų gyvenvietės buvo pavadinamos fermomis. Buvo ne tik Viekšnių, bet ir Papilės, Vegerių, Suginčių (dabartiniame Akmenės rajone), Leckavos (Mažeikių rajone) Fermos. Papilės ir Akmenės stačiatikiai ir krikšto, vestuvių apeigas atlikdavo Viekšniuose, čia jie ir atguldavo amžinojo poilsio. Jos amžinybėn palydėdavo keturi varpai, vienas iš jų, sveriantis 2 pūdus, buvęs dovanotas nežinia kurio grafo Zubovo.

11. Viekšnių senosios kapinės

Senųjų kapinių plotas 2,8 ha, iš jų lietuvių, katalikų dalis – 2,15 ha, rusų dalis – 0,65 ha.

Viekšnių senosiose kapinėse yra nemažai nukaltų metalinių kryžių, pažymėtų XIX a. ir XX a. pradžios įvairiomis datomis. Šiais kryžiais domėjosi žinomas Lietuvos dailininkas grafikas A. Šakalys, o pedagogas V. Kontutis meniškiausius kryžius įamžino nuotraukose ir 1990 m. Viekšniuose A. Griškevičiaus aviacijos muziejuje surengė parodą „Senųjų Viekšnių kapinių kryžiai”. Viekšnių senosiose kapinėse palaidoti žymūs žmonės:

Vincentas Aleksandravičius (1853 – 1926), provizorius,

Barbora Beržanskienė (1828 – 1893), knygnešė, daraktorė,

Jonas Beržanskis, Jono (1862 – 1936), „Varpo”, „Žinyčios”, „Lietuvių laikraščio” ir kt. bendradarbis,

Liudvikas Beržanskis, Jono (1864 – 1888), „Aušros” ir „Lietuviško balso” bendradarbis,

Juozapas Daugirdas (1754-03-19 — 1819-04-08), Lydos apskrities rotmistras, Aleksandras Griškevičius (1809 – 1863), aviacijos pradininkas Lietuvoje, Edvardas Paulavičius (1837 – 1894), Pavirvytės dvaro dvarininkas, pirmasis Viekšnių krašto bibliotekininkas.

ventosparkas.lt

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas