Dviračiais

Dviračių maršrutas “BETYGALA – UGIONIAI”

Dubysa1

25 kilometrų ilgio maršrutas Betygala – Ugioniai skirtas dviračių turizmo mėgėjams, norintiems pamatyti Dubysos upės vingius, nebijantiems ekstremalių pojūčių. Tai žiedinis maršrutas, besidriekiantis per Vaškučių, Pakalniškių, Pažvirinčio, Ugionių, Verėduvaitės, Pašventupio, Milašaičių kaimus. Maršrutas prasideda Betygalos miestelyje. Visame maršrute gausu įdomių gamtos ir kultūros objektų: Mikalojaus Daukšos ąžuolas, Lelyko atodanga, Betygalos I ir II, Ročiškės piliakalniai ir kt. Ištroškus galima atsigaivinti Šv. Jono („Gaivučio“) bei Ugionių mitologinio šaltinio vandeniu. Prie lankomų objektų yra pastatyti informaciniai stendai.

2

Atsisiųsti žemėlapį

1. M. DAUKŠOS ĄŽUOLAS

Ąžuolas – Betygalos simbolis. Nuo seno šios apylinkės garsėjo ąžuolynais, kuriuose buvo alkai, šventvietės. Netoli Betygalos bažnyčios, ant Vieviršės upelio kranto, auga garsiausias šiose vietose ąžuolas. Pasakojama, kad klebonaudamas Betygaloje (1592 – 1609) prie jo mėgdavęs pasėdėti pirmųjų lietuviškų knygų (Katekizmas, Postilė), išleistų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vertėjas į lietuvių kalbą kanauninkas Mikalojus Daukša. Iš čia atsiveria puikus kraštovaizdis, matyti Kudonių kaimo laukai.

2. ŠV. MIKALOJAUS BAŽNYČIA

Katalikų bažnyčia pastatyta 1416 m. žemaičių krikšto metu. Spėjama, kad XVI a. viduryje ir XVII a. pabaigoje ji buvo atnaujinta, 1852 m. galutinai sunyko. 1857 – 1858 m. klebonas Šrėderis pastatė naują bažnyčią, kuri 1915 m. sudegė. 1924 – 1930 m. klebonas Pr. Janulaitis pasirūpino Šv. Mikalojaus bažnyčios, kuri stovi iki šiol, statyba. Bažnyčia, pastatyta pagal Vl. Dubeneckio projektą, yra neobarokinio stiliaus su klasicizmo bruožais. Centrinis altorius sukurtas skulptoriaus Br. Pundziaus yra modernizuoto baroko stiliaus. Greta stovinti varpinė su bažnyčia sujungta vienos arkos atvira galerija su baliustrada.

3. PAMINKLAS VYTAUTUI DIDŽIAJAM

Betygalos miesteliui išskirtinumo suteikia P. Aleksandravičiaus sukurtas paminklas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, pastatytas vietos šaulių rūpesčiu 1930 m. Keturi keliai, keturi vieškeliai susikerta ties šventu tautos simboliu. Tai buvo vienas iš prieškario tokio pobūdžio paminklų, laimingai išvengęs žūties nuo sovietinio režimo veikėjų rankos.

4. BETYGALOS MUZIEJUS

Istorijos, dailininko J. Kuzminskio, geologijos ekspozicijos.

5. PILKALNIO KAPINIŲ KOPLYČIA

Pilkalnio kapinių pradžioje stovi grakšti Mockūnų dvarininko V. Dulevičiaus 1900 m. statyta koplytėlė, kurioje buvo laidojami dvarininko šeimos nariai, vykdavo pamaldos.

6. BETYGALOS II PILIAKALNIS (vad. Alkos, arba Aukos, kalnu)

Yra 300 m į pietryčius nuo pirmojo Betygalos piliakalnio. Įrengtas aukštumos kampe, prie Betygalos Pilkalnio kapinių. Pasukę per kapines į pietvakarius, tuoj už tvoros išlikęs puslankio formos gynybinis griovys. Per šį griovį, tikėtina, buvo suręstas tiltas į beveik trikampę aikštelę, kurios viduryje stovi 1860 – 1866 m. sumūryta penkiakampė dvarininkų Jankovskių koplyčia.

7. BETYGALOS I PILIAKALNIS

Buvo įrengtas kairiojo Dubysos intako Vaškutės krante. Iš trijų pusių jį juosia upelio slėnio dauba, į šiaurę nuo jo yra aukštuma. Atkeliavus iš Betygalos pro Pilkalnio kapines, rasite daugiau kaip 5 m aukščio pylimą, kuris saugo piliakalnį nuo laukų šiaurinėje pusėje. Čia yra viena aukščiausių rajone vietų – 125 m virš jūros lygio. Nuo šio pylimo saulėtą dieną matyti Šiluvos koplyčios bokštas, gražiai atsiveria Betygalos miestelio panorama. Pasak dr. J. Basanavičiaus, čia stovėjusi XIII – XIV a. rašytinių šaltinių minima Aukaimio pilis.

8. ROČIŠKĖS PILIAKALNIS

Įrengtas Dubysos dešiniojo kranto aukštutinės terasos krašte, santakoje su bevardžiu upeliu. Nuo šio piliakalnio atsiveria įspūdingas kraštovaizdis. Tik čia galite pamatyti Dubysos upės kilpas.

9. UGIONIŲ BAŽNYČIA

Pirmoji krikščioniška šventovė Ugioniuose atsirado 1611 m., kai buvo pastatyta evangelikų reformatų (kalvinistų) bažnyčia – zbara. Apie 1650 m. Ugioniuose pastatyta medinė katalikų bažnyčia. Ji čia stovėjo daugiau kaip 100 metų. 1784 m vietos bajorai Kušleikos bei Benediktas ir Marijona Dirdos pastatė naują medinę bažnyčią. 1836 m. sudegusią bažnyčią atstatė Benedikto Dirdos sūnus Marcelinas, dirbęs Raseinių žemesniojo žemės teismo tarėju. Ant senosios pamatų pastatė naują mūrinę iš lauko akmenų ir degtų plytų bažnyčią. Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia klasicistinių formų, stačiakampio plano, su portiku ir bokšteliu ant kraigo.

10. UGIONIŲ KOPLYTĖLĖ

Ugionių šventovės atsiradimas ir iškilimas susijęs su stebuklingu šaltiniu, virš kurio XIX a. pastatyta medinė koplyčia. 1657 m. virš šaltinio kažkas pamatė ore kabantį Dievo motinos paveikslą. Nuo to prasidėjo Ugionių – šventos vietos – lankymas, nes žmonės tikėjo, kad šaltinyje praplovus skaudančias akis jos išgyja. Ir dabar iš įrengto koplyčioje šulinėlio galima pasisemti vandens.

11. KEJĖNŲ ARCHEOLOGINĮ KOMPLEKSAS

Jį sudaro Kejėnų piliakalnis, dar vadinamas Kaukuru, Švedų bokštu, pilkapynas, vadinamas Švedkapiais ir kapinynas. Piliakalnis yra į pietryčius nuo kaimo, prie Šventupio ir bevardžio upelio santakos. Jį iš pietų juosia Šventupio, iš rytų ir šiaurės – bevardžio upelio slėniai. Apie 300 m į vakarus nuo piliakalnio yra apardytas pilkapynas (17 pilkapių), į šiaurę nuo jo – kapinynas.

12. ŠV. JONO ŠALTINĖLIS

Į pietvakarius nuo Betygalos, Lelyko upelio slėnyje, kairiajame upelio krante, trykšta Šv. Jono (Gaivučio) šaltinėlis. Vandens srovė išteka iš akmeninio būsto. Jo aplinka sutvarkyta mokytojo A. Juškos rūpesčiu. Paskutiniais savo gyvenimo metais Betygaloje per Šv. Onos atlaidus lankęsis Jonas Mačiulis Maironis, aplankė šaltinėlį. Tam faktui atminti prie Šv. Jono (Gaivučio) šaltinėlio įrengta atminimo lenta, suolelis pakeleiviui.

13. LELYKO ATODANGA

Lelykas – Dubysos intakas. Jo vandens nuotėkis per metus smarkiai svyruoja: sausmečiu upelis nusenka, o pavasarinio polaidžio metu ar po didesnių liūčių patvinsta. Dėl to Lelyko srovė ardo stačius upelio krantus, o artėjant prie Dubysos atidengia per amžius susiformavusią kraštovaizdžio vystymosi istoriją. Atodanga sudaryta iš molio sluoksnių, į kurios įsiterpia žvirgždo ir gargždo gabaliukai, tarp nuobirų galima rasti suakmenėjusių duobagyvių, galvakojų, pilvakojų moliuskų fosilijų. Atodangos aukštis siekia 25 m, plotis 60 metrų.

http://www.dubysa.info/

  • Prenumeruokite naujienas

    * rodo reikiamą
    Pageidaujamas formatas